https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153440 2026-04-11T17:57:20Z 2026-04-11T17:57:20Z Piskulov, Martin Streckienė, Giedrė https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153862 2025-06-26T10:17:11Z 2023-01-01T00:00:00Z

Neįstiklinto pratakaus saulės kolektoriaus tyrimas taikant skaičiuojamosios fluidų dinamikos metodą Piskulov, Martin; Streckienė, Giedrė Neįstiklintas pratakus saulės kolektorius – puikus ekologiškas ir nemokamas būdas sušildyti į patalpas tiekiamą lauko orą, vartojant saulės energiją. Tai orinis saulės kolektorius, skirtas pro jį pratekančiam orui sušildyti saulės spinduliuotės energija, montuojamas ant labiausiai saulės apšviesto (dažniausiai pietinio) pastato fasado. Jis taip pat dažnai vadinamas saulės siena dėl dažno jo montavimo ant pastato išorinės sienos. Šio straipsnio tikslas – naudojant „ANSYS Fluent“ skaičiuojamosios fluidų dinamikos (SFD) programų paketą, skaitiškai išnagrinėti neįstiklinto pratakaus saulės kolektoriaus (saulės sienos) veikimą vėsaus vidutinių platumų klimate, kuriam priklauso ir Lietuvos klimatas. Straipsnyje tiriamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto neįstiklintas pratakus saulės kolektorius, priklausantis universiteto Pastatų energetinio mikroklimato sistemų (PEMS) laboratorijai, įrengtas ant išorinės fakulteto sienos, kurio bendras plotas yra 100 m². Kadangi visa minėta saulės siena yra labai didelė, tai gali labai apkrauti SFD skaičiavimus, todėl pasirinktas tirti tik nedidelis 0,085 m² ploto jos fragmentas. Tyrimui atlikti naudojamas vienas populiariausių tarp pasaulio mokslininkų „ANSYS Fluent“ SFD programų paketas minėtam nagrinėjamos saulės sienos fragmentui analizuoti. Straipsnyje nagrinėjamas oro temperatūros bei greičio pasiskirstymas nagrinėjamame saulės sienos fragmente, taip pat nustatomas bendras kolektoriaus efektyvumas.; Unglazed transpired solar collector is an ideal environmentally friendly and costless way to preheat outdoor air using solar energy. Such a device is an air solar collector, which is used to preheat outdoor air with solar radiation energy, installed on mostly irradiated by sun building façade, which is usually south one. Unglazed transpired solar collector is also often called “solar wall” as it is usually installed on a building outer wall. The purpose of this article is to numerically investigate the operation of the unglazed transpired solar collector (“solar wall”) work in a moderate intermediate (Lithuanian) climate, using “ANSYS Fluent” computational fluid dynamics (CFD) software package. There is a Vilnius Gediminas technical university (VGTU) Environmental engineering faculty unglazed transpired solar collector investigated. It is installed on Vilnius Gediminas Technical University (“VILNIUS TECH”) Environmental engineering faculty building. It is owned by the laboratory of building energy and indoor climate systems. The total area of the solar wall equals to 100 m². To reduce the computation time needed to obtain numerical results, a small piece of 0.085 m² of the solar wall was chosen to investigate. The paper analyses temperature and velocity variations in a selected fragment of a solar wall, also the total efficiency of collector is calculated.

2023-01-01T00:00:00Z Markelevičienė, Raimonda Lapinskienė, Vilūnė https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153861 2025-06-26T10:14:22Z 2023-01-01T00:00:00Z

Energijos vartojimo spragų tyrimas administraciniame pastate Markelevičienė, Raimonda; Lapinskienė, Vilūnė Šiuo metu Europos Sąjungoje ypač daug dėmesio skiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir energijos vartojimo mažinimui. Pastatai čia atlieka svarbų vaidmenį, nes dėl jų susidaro apie 36 % viso ES išmetamo CO2 kiekio. Todėl didesnis pastatų energijos vartojimo efektyvumas yra esminis dalykas siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad, nors pastatai projektuojami kaip energiškai efektyvūs ar beveik nulinės energijos, faktinis energijos suvartojimas A, A+ pastatuose gali viršyti net 1,5–2,5 karto, lyginant su deklaruotu energinio naudingumo sertifikate. Šis nesutapimas vadinamas energinio naudingumo spraga EPG (angl. Energy Performance Gap). Šiame darbe analizuojamos administracinio pastato EPG atsiradimo priežastys ir, remiantis faktiniais stebėsenos duomenimis, vertinama galimybė sumažinti atotrūkį tarp teorinių ir faktinių suvartojamų energijos kiekių. Nustatyta, kad analizuojamu atveju esminės EPG priežastys yra pastato ŠVOK sistemų valdymo neefektyvumas.; The European Union nowadays is paying extra attention to global warming-causing gases and minimizing energy consumption. Here buildings play a big role; they make up about 36% of the whole EU‘s CO2 emissions. That is why the more effective building energy consumption is, the less it affects nature and global warming. A number of studies have found that although buildings are designed to be energy efficient or nearly zero energy, the actual energy consumption at A and A+ class buildings may even exceed 1.5–2.5 times what was declared in the energy performance certificate. This discrepancy is called the Energy Performance Gap, or EPG, for short. This paper analyzes the causes of administrative building EPG occurrence and, based on actual monitoring data, evaluates the possibility of reducing the gap between theoretical and actual energy consumption. Results of the analysis showed that the essential causes of the EPG are the inefficiencies of the building’s HVAC system management.

2023-01-01T00:00:00Z Žižys, Jonas Misevičiūtė, Violeta https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153860 2025-06-26T10:15:11Z 2023-01-01T00:00:00Z

Ištraukiamojo patalpų oro naudojimo šilumos siurbliui „oras–vanduo” galimybių tyrimas Žižys, Jonas; Misevičiūtė, Violeta Straipsnyje analizuojamos šilumos siurblio „oras–vanduo“ sistemos, įrengtos daugiabučiame ir administraciniame pastatuose, naudojančios iš patalpų ištraukiamą orą. Tiriamasis objektas – Vilniaus daugiabutyje įrengta tokio tipo sistema. Išanalizavus šią sistemą, siekiama ją pritaikyti plačiau – administracinės paskirties pastatui. Šiuo tikslu sudaromi skaitiniai modeliai abiejų pastatų atvejais, taikant „EnergyPRO“ programinę įrangą. Atlikus modeliavimo skaičiavimus, pateikiami energinių rodiklių rezultatai ir įvertinamos įvairių sistemų pritaikymo galimybės.; The article analyzes air-water heat pump systems in multi-apartment residential and administrative buildings, the heat source of which is air extracted from the premises. An existing real system installed in an apartment building in Vilnius is reviewed. After analyzing this system, the aim is to apply it more broadly – to an administrative building. For this purpose, numerical models for both buildings are created using “EnergyPRO” software. After the simulation calculations, the results of the energy indicators are presented, and the application possibilities of various systems are evaluated.

2023-01-01T00:00:00Z Papinigis, Jonas Bielskus, Juozas https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153859 2025-06-26T10:14:51Z 2023-01-01T00:00:00Z

Žematemperatūrio šilumos tiekimo tinklo šilumos šaltinių termodinaminė analizė Papinigis, Jonas; Bielskus, Juozas Padidėjęs šiuolaikinių pastatų energinis efektyvumas ir sumažėjęs šilumos poreikis leidžia keisti centralizuotuose šilumos tiekimo tinkluose taikomus sprendimus ir diegti naujus. Šilumnešio temperatūrinio režimo mažinimas prisidėtų prie sistemos energinio efektyvumo padidėjimo, didinant šilumos gamybos efektyvumą, mažinant šilumos nuostolius į aplinką, ir leistų plačiau pritaikyti atsinaujinančius energijos išteklius. Straipsnyje pateikiami žematemperatūrio šilumos tiekimo tinklo teoriniai skaičiavimai, kai šilumą gamina skirtingi šilumos šaltiniai (šilumos siurblys ir biokuro katilas). Nustatyta, kad šilumos siurblio sistema yra eksergiškai efektyvesnė už biokuro katilo sistemą, kai šilumos siurblys ruošia žemų parametrų šilumnešį, o biokuro katilas – aukštų.; Modern buildings have increased energy efficiencies in decreased heat demand, which enables implementation of new and change of current district heating solutions. Heat carrier can have positive effect on system energy efficiency, by improving heat generation efficiency, decreasing heat losses to surroundings and broader implementation of renewable energy sources. In this paper, theoretical district heating network thermodynamic calculations are performed in order to determine exergy efficiencies of heating networks when heating function is carried out by different heat sources – biofuel boiler and geothermal heat pump. It was determined that heat pump system has higher exergy efficiency than boiler system when low temperature heat carrier is prepared.

2023-01-01T00:00:00Z