<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
<title>26-oji konferencija „Ekonomika ir vadyba“ (2023) / 26th Conference "Econimics and Management" (2023)</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153447" rel="alternate"/>
<subtitle/>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153447</id>
<updated>2026-04-04T13:23:35Z</updated>
<dc:date>2026-04-04T13:23:35Z</dc:date>
<entry>
<title>Šalių patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms vertinimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158961" rel="alternate"/>
<author>
<name>Zyngel, Aurelija</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158961</id>
<updated>2025-09-16T12:29:16Z</updated>
<published>2023-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Šalių patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms vertinimas
Zyngel, Aurelija
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumui didžiulę įtaką daro globalizacijos ir ekonominiai veiks niai, tokie kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), vidutinis darbo užmokestis, rinkos dydis, mokestinė bei teisinė sistema, inovacijos ir daugelis kitų. TUI yra svarbus kapitalo šaltinis, papildantis vidaus investicijas ir skatinantis šalies ekonomikos plėtrą. Pasaulyje vis didėja konkurencija dėl TUI pritraukimo į šalis. Straipsnyje keliama problema – vado vaujantis mokslinėmis paradigmomis, atskleisti TUI srautų pritraukimą lemiančius pagrindinius veiksnius ir jų svorius, kurie veikia ekonomikos augimą šalyje. Straipsnio tikslas – remiantis teoriniais globalizacijos bei ekonomikos aspektais ir kiekybiniais veiksnių įtakos tyrimais, atrinkus 5 veiksnius, darančius didžiausią įtaką TUI pritraukimui, ir nustačius jų svorius, rasti ryšį su realiais TUI srautais. Keliami uždaviniai: išskirti pagrindinius teorinius aspektus, leidžiančius numatyti veiksnius, kurie lemia šalių patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms, pasirinkus 5 svarbiausius veiks nius, darančius įtaką TUI pritraukimui, atlikti ekspertinį vertinimą ir nustatyti jų svorius, rangavimo būdu patikrinti, ar pasirinkti 5 veiksniai ir jų svoriai turi tiesioginį ryšį su realiu 2020 m. TUI srautų pasiskirstymu, sugrupuoti šalis atsižvelgiant į jų panašumus ir skirtumus. Uždaviniams pasiekti taikyti metodai: mokslinės literatūros bei straipsnių analizė, teiginių sugretinimo, lyginimo metodai, statistinių duomenų apžvalga, anketinė ekspertų apklausa, AHP eks pertinis vertinimas, TOPSIS, EDAS, COPRAS metodai, klasterinė analizė. Gauti rezultatai parodė, kad Kinija turėtų būti pirmoje vietoje pagal TUI srautus, jeigu svoriai ir kriterijai pasirinkti teisingai. Ši valstybė buvo išskirta į atskirą klasterį, nes jos duomenys žymiai skiriasi nuo kitų. Mokslinė nauda: radus ryšį tarp veiksnių ir TUI srautų būtų galima sukurti modelį, kuriuo naudodamosi šalys galėtų pritraukti daugiau TUI.; The attractiveness of foreign direct investment&#13;
(FDI) is greatly influenced by globalization and economic factors&#13;
such as gross domestic product (GDP), average wages,&#13;
market size, tax and legal system, innovation and many others.&#13;
FDI is an important source of capital that complements&#13;
domestic investment, which promotes the development of a&#13;
country’s economy. In the world, the competition for attracting&#13;
FDI to countries is increasing. The problem raised in the&#13;
article is to reveal the main factors determining the attraction&#13;
of FDI flows and their weights, which influence economic&#13;
growth in the country, in accordance with scientific paradigms.&#13;
The purpose of the article is to find a connection with&#13;
real FDI flows based on the theoretical aspects of globalization&#13;
and the economy and quantitative research on the influence&#13;
of factors, after selecting the 5 factors that have the greatest&#13;
influence on attracting FDI and determining their weights.&#13;
Tasks: to identify the main theoretical aspects that allow predicting&#13;
the factors that determine the attractiveness of countries&#13;
for direct foreign investments, after choosing the 5 most&#13;
important factors that influence FDI attraction, to perform an&#13;
expert assessment and determine their weights, to check or&#13;
select 5 factors by ranking and their weights have a direct relationship&#13;
with in real 2020 By the distribution of FDI flows,&#13;
to group countries according to their similarities and differences.&#13;
Methods used to achieve the tasks: analysis of scientific&#13;
literature and articles, methods of juxtaposing and comparing&#13;
statements, review of statistical data, questionnaire survey&#13;
of experts, AHP expert assessment, TOPSIS, EDAS, COPRAS&#13;
methods, Cluster analysis. The obtained results showed that&#13;
China should be in the first place in terms of FDI flows if the&#13;
weights and criteria are chosen correctly. This state was separated&#13;
into a separate cluster because its data differ significantly&#13;
from the others. Scientific benefit: Finding the relationship between&#13;
factors and FDI flows could lead to a model that countries&#13;
can use to attract more FDI.
</summary>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Technologijų taikymo tvariam išteklių naudojimui analizė</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158960" rel="alternate"/>
<author>
<name>Byčenkaitė, Gintarė</name>
</author>
<author>
<name>Burinskienė, Aurelija</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158960</id>
<updated>2025-09-16T12:34:36Z</updated>
<published>2023-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Technologijų taikymo tvariam išteklių naudojimui analizė
Byčenkaitė, Gintarė; Burinskienė, Aurelija
Inovatyvios technologijos gali labai prisidėti prie klimatui neutralių, ekonominių ir socialinių tvarumo formų. Tvarios praktikos įgyvendinimas gali pagerinti tiek organizacijų, tiek aplinkos gyvenimo kokybę. Yra daugybė sprendimų, kuriuos galima pritaikyti skatinant tvarią valdymo praktiką, mažinančią žaliavų suvartojimą. Pagrindi nis šio tyrimo tikslas – išnagrinėti įvairias technologijas, kurios gali būti rekomenduojamos skirtinguose sektoriuose siekiant sušvelninti klimato kaitą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Straipsnyje siekiama ištirti, kaip šios technologijos gali teigiamai paveikti tvarumą ir būdus, kaip užkirsti kelią aplinkos taršai. Tyrimo rezultatas – technologijų klasifikavimas į skirtingas grupes, padedančias užkirsti kelią taršai.; Innovative technologies can significantly contribute&#13;
to climate-neutral, economic, and social forms of sustainability.&#13;
Sustainability improves the quality of people’s lives, and&#13;
it is beneficial for companies and nature. Scientists have recognized&#13;
that there are many solutions for making sustainable&#13;
management practices that lead to a significant reduction in&#13;
the use of raw materials. The method of this paper is to overview&#13;
the majority of technologies advised to use in different&#13;
sectors which are directed to mitigate climate change and&#13;
reach zero emissions. The main aim of this paper is explored&#13;
how most introduced technologies can impact sustainability&#13;
and how to avoid pollutions releases to ecosystems. The result&#13;
of this paper is classification of technologies into separate&#13;
groups, that helps avoid pollution.
</summary>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Socialinių inovacijų plėtros kliūčių analizė Lietuvoje</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158959" rel="alternate"/>
<author>
<name>Kubiliūtė, Gabrielė</name>
</author>
<author>
<name>Okunevičiūtė-Neverauskienė, Laima</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158959</id>
<updated>2025-09-16T12:33:37Z</updated>
<published>2023-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Socialinių inovacijų plėtros kliūčių analizė Lietuvoje
Kubiliūtė, Gabrielė; Okunevičiūtė-Neverauskienė, Laima
Socialinės inovacijos yra naujos idėjos, produktai, paslaugos, procesai, kurie sprendžia socialinius ar aplin kosauginius iššūkius, didina visuomenės gerovę. Tai yra tendencingai auganti tyrimų tema, kuriai skiriamas didelis politinis dėmesys, Europos fondų programos ir panašios finansavimo iniciatyvos. Lietuvoje galima pastebėti labai mažą socialinių inovacijų skaičių ir sustingusią pažangą, nors skiriamos didelės politinės ir finansinės pastangos. Yra išlei džiama gausybė informacijos, tyrimų ir iniciatyvų, į kurias įsitraukia ne viena įtakinga valstybinė institucija, pavyz džiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos inovacijų centras, taip pat naudojami Europos Sąjungos fondai. Skiriamos didelės pinigų ir laiko investicijos, tačiau socialinės inovacijos Lietuvoje nesistengia ir nesukuria tinkamų sąlygų tvariai socialinių inovacijų plėtrai. Tuo pagrindu tyrimo tikslas – identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias SI sritis, kad būtų nustatyti galimi tobulinimo punktai. Tai padėtų kurti tinkamą plėtros strategiją, kuriant sąlygas socialinės inovacijos augimui ir diegimui Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti apžvelgsime socialinių inovacijų koncepciją, o empiri nėje dalyje išsikeltam tikslui pasiekti taikysime daugiatikslio vertinimo metodą COPRAS, kuris padės atlikti socialinių inovacijų lygio vertinimą. Statistinės analizės metodas padės Europos Sąjungos pasirinktas šalis suskirstyti į panašių objektų grupes, vadinamas klasteriais, ir matyti alternatyvų pasiskirstymą pagal veiksnių svarbumą. Gauti rezultatai padės įvertinti dabartinę situaciją Lietuvoje ir identifikuoti iššūkius bei problemas.; Social innovations are new ideas, products, services,&#13;
processes that solve social or environmental challenges and&#13;
improve the welfare of society. This is a trending research topic&#13;
that is receiving a lot of political attention, European fund&#13;
programs and similar funding initiatives. In Lithuania, a very&#13;
small number of social innovations and stagnant progress can&#13;
be observed, although great political and financial efforts are&#13;
being made. A lot of information, research and initiatives are&#13;
published, in which many influential state institutions are involved,&#13;
for example, the Ministry of Economy and Innovation,&#13;
the Lithuanian Innovation Center, and European Union funds&#13;
are also used. Large investments of money and time are allocated,&#13;
but social innovations in Lithuania do not strive and&#13;
do not create suitable conditions for the sustainable development&#13;
of social innovations. On that basis, the purpose of the&#13;
study is to identify the strong and weak areas of SI in order to&#13;
identify possible improvement points. This would help create&#13;
an appropriate development strategy, creating conditions for&#13;
the growth and implementation of social innovation in Lithuania.&#13;
To achieve this goal, we will review the concept of social&#13;
innovation, and to achieve the goal set in the empirical part,&#13;
we will use the multi-objective assessment method COPRAS,&#13;
which will help to assess the level of social innovation. The&#13;
method of statistical analysis will help to divide the countries&#13;
selected by the European Union into groups of similar objects,&#13;
called clusters, and to see alternative distribution according to&#13;
the importance of factors. The obtained results will help to assess&#13;
the current situation in Lithuania and to identify challenges&#13;
and problems.
</summary>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Psichologinių veiksnių įtaka ekonomikai</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158958" rel="alternate"/>
<author>
<name>Linkevičius, Dominykas</name>
</author>
<author>
<name>Okunevičiūtė-Neverauskienė, Laima</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/158958</id>
<updated>2025-09-16T12:40:40Z</updated>
<published>2023-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Psichologinių veiksnių įtaka ekonomikai
Linkevičius, Dominykas; Okunevičiūtė-Neverauskienė, Laima
Ekonomikos ir psichologijos tarpusavio ryšys yra nenuginčijamas. Kiekvieno žmogaus sprendimus veikia jo jausmai, psichologinė savijauta, o kartais ir išoriniai veiksniai, kurie turi įtakos mąstymui. Kiekvienas mūsų turime įtakos ekonomikai, ir daugelio iš mūsų sprendimus galima numatyti iš anksto, tiesiog stebint, kas vyksta pasaulyje. Pas tarieji mėnesiai turėjo didžiulę įtaką žmonių finansiniams sprendimams, tačiau galime patikrinti ne tik išorinius veiks nius, bet ir psichologinės sveikatos rodiklius ir jų įtaką ekonomikai. Straipsnyje bus taikomas TOPSIS metodas, kuris patikrins, ar sveikatos ir psichologinės savijautos veiksniai turi įtakos valstybių ekonomikoms. Mūsų šalis neskiria labai daug dėmesio žmonių elgesio analizei ir nėra pasirengusi staigiems žmonių veiksmų ir tendencijų pokyčiams. Žmonių ir jų minčių analizė gali būti naudinga prognozuojant jų veiksmus ir gali padėti pasiruošti baisiems scenarijams, kurių atlikus prognozes būtų galima išvengti.; The connection between economics and psychology&#13;
is indisputable. Every single people’s decisions are being&#13;
influenced by their feelings, psychological well-being and&#13;
sometimes by external factors, which are influencing peoples&#13;
mind at first as well. Everyone has an impact on the economy,&#13;
and the majority of people’s decisions can be foreseen in advance,&#13;
only by watching what is going on in the world. The&#13;
recent months had a huge impact on people’s financial decisions,&#13;
but we can actually check if the health factor has an&#13;
impact on economies There will be applied TOPSIS method&#13;
to check whether health and psychological factor does have an&#13;
impact on countries economy. Even though our country does&#13;
not spend much attention to people behaviour analysis and&#13;
is not prepared to any sharp changes of people’s actions and&#13;
tendencies. Analysing people and their minds could be useful&#13;
by forecasting people’s actions and being prepared for any terrible&#13;
scenarios, which can be easily avoided.
</summary>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
</feed>
