https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154316 2026-04-05T22:10:05Z 2026-04-05T22:10:05Z Viganauskas, Gustas Motuzienė, Violeta https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154475 2025-06-26T09:19:00Z 2024-01-01T00:00:00Z

Administracinio pastato vėdinimo sistemos veikimo efektyvumo vertinimas Viganauskas, Gustas; Motuzienė, Violeta Europai susiduriant su energetine krize, kylant energijos kainoms, vartotojai ieško būdų kaip efektyviau panaudoti energiją ir sumažinti jos sąnaudas. Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų yra siekti statyti ir projektuoti aukštos energinės klasės pastatus su efektyviai veikiančiomis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) bei pastato valdymo sistemomis. Šiuo metu pastatuose didžiausią energijos dalį suvartoja ŠVOK sistemos ir dažnais atvejais jos suvartoja daugiau energijos nei planuota projektavimo / modeliavimo etape. Tokie atvejai galimi tuomet, kai projektuojant sistemas yra priimtos netinkamos prielaidos, sistemų valdymas nėra tinkamai sureguliuojamas ir apribojamas vartotojams. Straipsnyje analizuojamas realus administracinis pastatas ir remiantis ilgalaikiais stebėjimo rezultatais vertinamas jo vėdinimo sistemų efektyvumas. Išanalizavus patalpų CO2 užterštumo reikšmes stebėjimo laikotarpiu buvo pasiūlytos kelios valdymo priemonės, kurios padėtų sutaupyti energijos.; Facing the energy crisis in Europe and the rise in energy prices, consumers are seeking ways to more efficiently use energy and reduce its costs. In the European Union’s green agenda, one of the main goals is to aim at constructing and designing high-energy class buildings with efficiently operating heating, ventilation, and air conditioning (HVAC) and building management systems. Currently, HVAC systems consume the largest portion of energy in buildings, and in many cases, they consume more energy than planned during the design/modeling stage. Such cases occur when incorrect assumptions are made during system design, system management is unregulated, and users are not restricted in system management. The article analyzes a real administrative building and evaluates the efficiency of its ventilation systems based on long-term monitoring results. After analyzing the levels of CO2 pollution in the premises during the monitoring period, several management measures were proposed to help save energy.

2024-01-01T00:00:00Z Maksimavičiūtė, Reda Rogoža, Artur https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154474 2025-06-26T08:57:31Z 2024-01-01T00:00:00Z

Vėsos galių palyginimas modeliuojant pastatą IDA ICE programa skirtingais būdais Maksimavičiūtė, Reda; Rogoža, Artur Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, koks pastato modeliavimo IDA ICE programa būdas leidžia apskaičiuoti tiksliausius vėsinimo galių ir poreikių rezultatus ir kokie yra pagrindiniai skirtingų modelių aspektai. Straipsnyje pristatomas administracinės paskirties pastato, statomo Lvivo g. 59, Vilniuje, modeliavimas. Tyrimo metu sukurti 3 energiniai pastato modeliai. Modelis Nr. 1 – geometrinis pastato modelis su visomis patalpomis. Modelis Nr. 2 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu su visomis patalpomis, kuriamas naudojant „multiplication“ (liet. padauginimo) funkciją. Modelis Nr. 3 – modelis su išskirtiniais aukštais ir tipiniu aukštu, kurį sudaro viena skaičiuojamoji zona. Atlikus pastato energinį modeliavimą, gautos vėsinimo sistemos galios ir šilumos pritėkiai. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 rezultatai yra panašūs, skirtumas tarp jų nesiekia 10 proc., o modelio Nr. 3 rezultatai yra didesni nei kitų. Šilumos pritėkiai dėl žmonių ir tiekiamo šviežio oro kiekiai sąlygoja gaunamus rezultatus, kurių skirtumai iš dalies atsiranda dėl nežymiai pasikeitusio tipinio aukšto išplanavimo. Svarbiausias modelių palyginimo aspektas yra pikinė vėsinimo sistemos galia, kuri parodo tikrąjį skirtumą tarp modelių ir yra itin svarbi vėsinimo sistemos įrangos dydžiui nustatyti. Modelių Nr. 1 ir Nr. 2 pikinė galia skiriasi 6 proc., o modelių Nr. 2 ir Nr. 3 – 25 proc. Tai parodo, kad tiksliausi yra modelių Nr. 1 ir Nr. 2 duomenys.; The aim of this paper is to investigate how the IDA ICE building simulation produces the most accurate results for cooling capacities and sub-needs, and what are the main differences between the models. The paper is based on an office building at 59 Lvivo Street, Vilnius, for which 3 models have been developed. Model 1 is a building with all the rooms, model 2 is modelled with exclusive floors and a typical office floor which is replicated using the multiplication function, model 3 is modelled with exclusive floors and the typical floor is created as a single area. The building simulation results in the power and heat gains per unit area of the building cooling system, which are highest in model 3. The results of models 1 and 2 are similar, with differences often less than 10%, and the difference in heat gains due to occupants or fresh air supply are due to the non-significant change in the layout of the typical floor. The most important aspect of the model comparison is the peak cooling capacity, which shows the real difference between the models and is crucial for the selection of ventilation system equipment. The difference in peak power between Models 1 and 2 is 6%, while between Models 3 and 2 it is 25%. This shows that the most accurate data is obtained for Models 1 and 2.

2024-01-01T00:00:00Z Ibrahimova, Zhala Valančius, Kęstutis https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154473 2025-06-26T09:35:05Z 2024-01-01T00:00:00Z

Comparison of the energy efficiency of residential buildings in Azerbaijan and Lithuania Ibrahimova, Zhala; Valančius, Kęstutis This study compares energy efficiency in residential buildings in Azerbaijan and Lithuania, regions with contrasting climates, to highlight how local conditions influence energy demands. Employing simulation data, we found significant differences: Azerbaijan’s buildings require more energy for cooling, while Lithuania’s need more for heating. The analysis indicates a 26.5% greater cooling demand in Azerbaijan and a 13.8% higher heating demand in Lithuania, underscoring the necessity of region-specific energy efficiency strategies. Additionally, the study explores the reduced energy consumption by fans and pumps, suggesting the potential for passive ventilation or the strategic deactivation of systems to conserve energy. These findings offer crucial insights for developing tailored, sustainable infrastructure in diverse climatic conditions.; Šiame tyrime lyginamas energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose pastatuose Azerbaidžane ir Lietuvoje – skirtingo klimato regionuose – siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką energijos poreikiams turi vietos sąlygos. Remdamiesi modeliavimo duomenimis, nustatėme reikšmingų skirtumų: Azerbaidžano pastatams reikia daugiau energijos vėsinimui, o Lietuvos – šildymui. Atlikus analizę paaiškėjo, kad Azerbaidžane reikia 26,5 % daugiau vėsinimo, o Lietuvoje – 13,8 % daugiau šildymo energijos, todėl būtina taikyti konkrečiam regionui pritaikytas energijos vartojimo efektyvumo strategijas. Be to, tyrime nagrinėjamas mažesnis ventiliatorių ir siurblių suvartojamos energijos kiekis, o tai rodo pasyvaus vėdinimo arba strateginio sistemų išjungimo galimybes siekiant taupyti energiją. Šios išvados suteikia svarbių įžvalgų kuriant įvairioms klimato sąlygoms pritaikytą, tvarią infrastruktūrą.

2024-01-01T00:00:00Z Vaišnoraitė, Dovilė Džiugaitė-Tumėnienė, Rasa https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/154472 2025-06-26T09:36:03Z 2024-01-01T00:00:00Z

Mokslo paskirties pastato šilumos pritėkių ir vėsinimo poreikių analizė Vaišnoraitė, Dovilė; Džiugaitė-Tumėnienė, Rasa Šildymui ir vėsinimui sunaudojama beveik 50 % visos galutinės ES energijos, iš kurių 80 % sunaudojama pastatuose reikalingam patalpų mikroklimatui užtikrinti. Šiame straipsnyje analizuojami mokslo paskirties pastato šilumos pritėkiai ir jų įtaka pastato vėsinimo poreikiui, siekiant integruoti į pastato fasadą saulės elementus. Tyrimas atliekamas naudojantis dinaminio energinio modeliavimo programa IDA ICE. Tiriamojo pastato energinis modelis sukurtas remiantis realaus mokslo paskirties pastato projektine dokumentacija bei faktiniais šilumos ir elektros apskaitos duomenimis. Modelio rezultatai lyginami su faktiniais duomenimis. Tyrimo metu nustatyta, jog nesąryšis tarp normalizuotų sąnaudų ir apskaičiuotų poreikių yra 4 %.; Heating and cooling account for almost 50% of the EU’s total final energy consumption, 80% of which is used to provide the indoor climate needed for the latter. This paper analyses the heat loads of a science building and their impact on the cooling demand of the building in order to integrate solar cells into the façade of the building. The study is carried out using the dynamic energy modelling software IDA ICE. The energy model of the investigated building is based on the design documentation of a real science building and on actual heat and electricity metering data. The model results are compared with the actual data. The study found a discrepancy of 4% between the normalised costs and the calculated demand.

2024-01-01T00:00:00Z