<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
<title>25-oji konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“ (2022) / 25th Conference "Environmental protection engineering" (2022)</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155568" rel="alternate"/>
<subtitle/>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155568</id>
<updated>2026-04-05T18:34:32Z</updated>
<dc:date>2026-04-05T18:34:32Z</dc:date>
<entry>
<title>Kybartų seniūnijos aplinkosauginės būklės vertinimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155669" rel="alternate"/>
<author>
<name>Galeckaitė, Emilija</name>
</author>
<author>
<name>Marčiulaitienė, Eglė</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155669</id>
<updated>2024-11-19T13:55:44Z</updated>
<published>2022-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Kybartų seniūnijos aplinkosauginės būklės vertinimas
Galeckaitė, Emilija; Marčiulaitienė, Eglė
Straipsnyje nagrinėjama Kybartų seniūnijos aplinkosauginė būklė. Kybartų seniūnijos teritorijoje vykdomos žemės ir miškų ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo, medienos ir metalo apdirbimo ūkinės veiklos. Kybartų mieste veikia viena 7,01 MW galingumo katilinė. Taip pat yra geležinkelio stotis, kuri daugiausiai naudojama krovininiams traukiniams aptarnauti, taip pat yra keleivinių traukinių Kybartai–Kaunas galinė stotelė. Atlikus Kybartų seniūnijos paviršinio vandens, triukšmo sklaidos bei aplinkos oro tyrimus, buvo įvertinta esama Kybartų seniūnijos aplinkosauginė būklė. Nustatyta, kad kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracijos gyvenamajame kvartale viršija DLK paros ir metines ribines vertes. Taip pat nustatyta, kad geležinkelio transportas daro neigiamą įtaką miestelio gyventojams, nes viršijamas didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje. Atlikus Ėglupio upės vandens kokybės tyrimus gauti rezultatai buvo palyginti su upių ekologinės būklės klasėmis pagal fizinių-cheminių kokybės elementų rodiklius.; The territory of the Kybartai eldership is located 16 km west&#13;
of Vilkaviškis, just off the border with the Kaliningrad region.&#13;
The eldership is home to about 4.3 thousand people. The&#13;
area of the eldership is 15 390 ha, of which 86.4% consists of&#13;
agricultural land, 0.4% by waters, 11.2% by gardens and other&#13;
areas. In the territory of Kybartai eldership, agricultural and&#13;
forestry, processing of agricultural products, wood and metal&#13;
processing economic activities are carried out. There is one&#13;
7.01 MW boiler house in Kybartai city. There is also a railway&#13;
station mainly used for the service of freight trains, and a rear&#13;
stop for passenger trains Kybartai-Kaunas. Experimental research&#13;
of surface water, noise dispersion and ambient air have assessed&#13;
the current environmental status of Kybartai eldership.&#13;
The concentrations of particulate matter (PM10 and PM2.5)&#13;
in a residential area were found to exceed the MRL daily and&#13;
the annual limit values. It has also been established that rail&#13;
transport has a negative impact on the inhabitants of the town,&#13;
as it exceeds the maximum permissible noise limit in the environment&#13;
of residential buildings (houses) and public buildings&#13;
(except for catering and cultural buildings). Water quality studies&#13;
were carried out on the River Ėglupis and the results were&#13;
compared with the ecological status classes of rivers according&#13;
to the indicators of physical-chemical quality elements.
</summary>
<dc:date>2022-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Vandentiekio tinklo plovimo tyrimai</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155668" rel="alternate"/>
<author>
<name>Jocys, Rytis</name>
</author>
<author>
<name>Rimeika, Mindaugas</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155668</id>
<updated>2024-11-19T13:57:18Z</updated>
<published>2022-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Vandentiekio tinklo plovimo tyrimai
Jocys, Rytis; Rimeika, Mindaugas
Miestams sparčiai plečiantis reikalingas patiekti vandens kiekis didėja, taip pat įrengiama vis daugiau naujų tinklų, tačiau esamų tinklų nespėjama taip greitai renovuoti, todėl juose per daug metų susikaupusios nuosėdos kartais sukelia nepageidaujamų vandens pasikeitimų. Straipsnyje atliekama nuosėdų iš vandentiekio tinklo analizė. Nustačius nuosėdų charakteristikas, galima lengviau suprasti jų kaupimosi specifiką. Tyrimo metu buvo paimti vandens mėginiai iš Žemųjų Panerių, Naujosios Vilnios, Aukštagirio, Tupatiškių rajonų vandentiekio tinklų plovimų metu. Darbo tikslas yra išanalizuoti nuosėdas, pašalintas iš vandentiekio tinklo plovimo metu, nustatyti galimus nuosėdų kiekius vamzdyne. Nustatyta vandentiekio tinklo plovimo vandenyje esančių nuosėdų granuliometrinė sudėtis, tai pat nuosėdų tankis 2150±150 kg/m3. Atlikti skaičiavimai nuosėdų kritiniams stabilumo ir ardymo greičiams nustatyti. Išanalizuota, kad 1 mm dalelei išjudinti reikalingas minimalus 0,4 m/s greitis.; As cities expand rapidly, the amount of water they need to&#13;
supply is increasing, and more and more new networks are being&#13;
installed, but existing networks are not being renovated so&#13;
quickly, and sediments that have accumulated over many years&#13;
sometimes cause unwanted water changes. The article analyzes&#13;
sediment removed from the water supply network. Determining&#13;
the characteristics of sediments makes it easier to understand&#13;
the specifics of their accumulation. During the research,&#13;
water samples were taken from the water supply networks of&#13;
Žemieji Paneriai, Naujoji Vilnia, Aukštagiris and Tupatiškės&#13;
districts. The aim of the work is to analyze sediment removed&#13;
from the water supply network during flushing, to determine&#13;
the possible amounts of sediment in the pipeline. The granulometric&#13;
composition of the sediments in the water of the&#13;
water supply network flushing was determined, as well as the&#13;
sediment density of 2150±150 kg / m3. Calculations were performed&#13;
to determine the critical rates of sediment stability and&#13;
disintegration. It has been analyzed that a minimum velocity&#13;
of 0.4 m / s is required to dislodge a 1 mm particle.
</summary>
<dc:date>2022-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Tretinio nuotekų valymo filtruojant per sluoksniuotą užpildą tyrimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155667" rel="alternate"/>
<author>
<name>Šarko, Julita</name>
</author>
<author>
<name>Mažeikienė, Aušra</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155667</id>
<updated>2024-11-19T13:57:03Z</updated>
<published>2022-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Tretinio nuotekų valymo filtruojant per sluoksniuotą užpildą tyrimas
Šarko, Julita; Mažeikienė, Aušra
Nuotekų valyklos dažnai nepasiekia aukšto azoto ir fosforo šalinimo iš nuotekų lygio. Išvalytose nuotekose esantys azoto ir fosforo junginiai patenka į paviršinio vandens telkinius ir sukelia jų eutrofikaciją. Siekiant aukštesnio azoto ir fosforo junginių išvalymo lygio, rekomenduojamas papildomas – tretinis valymas. Eksperimentiniai tyrimai atlikti su nuotekomis iš nuotekų valyklos po biologinio nuotekų valymo. Nuotekų valyklos patalpoje buvo įrengtas f iltravimo kolonų stendas. Filtravimo kolonos buvo užpildytos skirtingų filtrų užpildų (kvarcinio smėlio su geležies bei mangano oksidų plėvele, natūralaus ceolito ir Purolite (jonų mainų derva)) sluoksniais. Nustatytos nuotekų teršalų (BDS7, ChDS, NO3–N, NH4–N, PO4–P) koncentracijos į filtravimo kolonas tiekiamose nuotekose ir po jų išleidžiamose nuotekose. Taip pat nustatyti nuotekų pH, filtravimo greitis, slėgio nuostoliai. Tyrimo rezultatai yra naudingi kuriant ir tobulinant tretinio nuotekų valymo įrenginius.; Wastewater treatment plants often do not achieve high levels of&#13;
nitrogen and phosphorus removal from wastewater. Nitrogen&#13;
and phosphorus compounds in treated wastewater enter surface&#13;
water bodies and cause their eutrophication. In order to&#13;
achieve a higher level of removal of nitrogen and phosphorus&#13;
compounds, additional tertiary purification is recommended.&#13;
Experimental studies were performed with wastewater from a&#13;
wastewater treatment plant after biological wastewater treatment.&#13;
A stand for filtration columns was installed in the room&#13;
of the wastewater treatment plant. The filtration columns were&#13;
packed with layers of different filter media (quartz sand with&#13;
iron and manganese oxide film, natural zeolite, and Purolite&#13;
(ion exchange resin)). Concentrations of pollutants (BOD7,&#13;
COD, NO3–N, NH4–N, PO4–P) in the wastewater were determined&#13;
before filtration and after filtration. Wastewater pH,&#13;
filtration rate, pressure loss was also determined. The results of&#13;
the study are useful in the development and improvement of&#13;
tertiary wastewater treatment plants.
</summary>
<dc:date>2022-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Susidarančių teršalų emisijų tyrimai, panaudojant biokuro ir medienos atliekų mišinius</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155663" rel="alternate"/>
<author>
<name>Chlebnikovas, Aleksandras</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/155663</id>
<updated>2024-11-19T13:56:34Z</updated>
<published>2022-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Susidarančių teršalų emisijų tyrimai, panaudojant biokuro ir medienos atliekų mišinius
Chlebnikovas, Aleksandras
Energijos (taip pat ir šiluminės energijos) poreikiai sparčiai auga visame pasaulyje, o tai skatina didinti energijos gavybą. Atsižvelgiant į griežtėjančius reikalavimus neatsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui biokuro panaudojimas energetikos objektuose yra vienas iš geriausių pasirinkimų, turintis didelį augimo potencialą ir Baltijos šalių regione, ir visoje Europos Sąjungoje, jis ilgainiui tik didės. Publikacijoje ištirtos įvairių biokuro mišinių su ligninu panaudojimo šilumos gamybai galimybės ir jų degimo procesų metu susidarančios emisijos į orą. Įvertinta skirtingo lignino santykio kuro mišinyje, kietą biokurą deginančių įrenginių (katilų) galios bei kuro padavimo į degimo kamerą įtaka dujinių teršalų (CO, NOx, SO2) ir kietųjų dalelių emisijoms. Lignino panaudojimas gali efektyviai sumažinti įprasto biokuro poreikį – nuo 30 % iki 100 %, pavyzdžiui, medienos skiedrų panaudojimą degimui, taip pat padidinti išmetamųjų dujų degimo temperatūrą. Nustatyta, kad mažiausios emisijos gali būti pasiektos panaudojant 30 % lignino ir biokuro SM3 mišinį katiluose, kurių galia yra žemiausiame diapazone (2,5–4 MW). Esant optimaliam deguonies/ temperatūriniam režimui anglies monoksido koncentracijos siekia apie 20 mg/Nm3, azoto oksidų – apie 500 mg/Nm3. Kietųjų dalelių koncentracija emisijose siekia apie 150 mg/Nm3, todėl būtina taikyti oro valymo įrenginius.; The Growth of the needs for energy incrеаses supply and production.&#13;
Given strict norms for the non-renewable energy takes&#13;
the possibility to use of biofuel as one of the best raw material&#13;
with high efficiency for the Baltic region and the European&#13;
Union аs a whole. This research investigates the possibilities of&#13;
using various coke and coke wastes as biofuel including lignin&#13;
for energy production in a power plant and pollutant emissions&#13;
to the air during the combustion of these biofuel mixtures.&#13;
This publication explores the most environmental effective ratio&#13;
of lignin in the fuel mixture and generated gaseous pollutants&#13;
(CO, NOx, SO2) and particulate matter emissions. The&#13;
part of lignin in the biofuel mixture reduces the quantity of&#13;
conventional biofuel by 30–100% and to increase the temperature&#13;
of the exhaust gases. The most suitable case and the lowest&#13;
emission reached at level of lignin in mixture about 30%&#13;
for combustion in average-power boiler of 2.5–4 MW. Carbon&#13;
monoxide and nitrogen oxides levels were no more than&#13;
20 mg/Nm3 and 500 mg/Nm3 accordingly at optimal oxygen/&#13;
temperature ratio. Particulate matter emission reached until&#13;
150 mg/Nm3, and hence applying air treatment equipment is&#13;
required.
</summary>
<dc:date>2022-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
</feed>
