<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
<title>18-oji konferencija „Statyba“ (2015) / 18th Conference "Civil Engineering" (2015)</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156701" rel="alternate"/>
<subtitle/>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156701</id>
<updated>2026-04-04T13:57:00Z</updated>
<dc:date>2026-04-04T13:57:00Z</dc:date>
<entry>
<title>Plieniniu apvalkalu sustiprinto mūro laikomosios galios tyrimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156823" rel="alternate"/>
<author>
<name>Petruškevičius, Povilas</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156823</id>
<updated>2025-03-13T13:59:42Z</updated>
<published>2015-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Plieniniu apvalkalu sustiprinto mūro laikomosios galios tyrimas
Petruškevičius, Povilas
Straipsnyje yra nagrinėjamas mūro ir plieninio apvalkalo bendras darbas. Nagrinėjimui pasirinktas atvejis, kuomet apvalkalas yra apkraunamas netiesiogiai, o į bendrą darbą su mūru įsijungia per trintį. Aprašomi sustiprinto plieniniu apvalkalu gniuždomo mūro eksperimentiniai tyrimai. Eksperimentais nustatytos plieninio apvalkalo elementų ir sustiprinto mūro deformacijos. Nustatytas apvalkalo kampuočių išnaudojimo koeficientas esant skirtingoms sukibimo su mūru salygoms. Gauti eksperimentiniai mūro stiprio suvaržius apvalkalu rezultatai palyginti su teoriškai apskaičiuotais. Gauti rezultatai rodo, kad mūro stiprinimas plieniniu apvalkalu yra efektyvus sprendinys, gauta tiek mūro stiprio padidėjimas dėl skersinių deformacijų suvaržymo, tiek bendras mūro fragmentų laikomosios galios padidėjimas dėl mūro ir apvalkalo bendro darbo.; The experimental work allowed investigating on effectiveness of steel jacketing technique for masonry columns. Experiments were carried out on nine masonry columns. Jacketing where installed on 6 columns. The investigation results shows that steel jacketing technique is effective method for strengthening masonry columns. The average increase of load – carrying capacity in strengthened masonry columns where 42 % while increase of compressive strength where 15 %. Transverse strains in strengthened masonry where 2,6 times smaller than transverse strains in unconfined masonry. Also, results of theoretical calculations are close to results of experiments. In experimental work were was defined factor of steel angles exploitation, which was smaller 6 times for columns with less friction. The average factor of steel angles exploitation in specimens with normal friction between masonry and steel angles where 0.5.
</summary>
<dc:date>2015-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Armatūros strypų išdėstymo įtakos tempiamųjų betoninių elementų deformacijoms bei pleišėjimui eksperimentiniai tyrimai</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156822" rel="alternate"/>
<author>
<name>Rimkus, Arvydas</name>
</author>
<author>
<name>Vilėniškytė, Auksė</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156822</id>
<updated>2025-03-13T13:57:55Z</updated>
<published>2015-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Armatūros strypų išdėstymo įtakos tempiamųjų betoninių elementų deformacijoms bei pleišėjimui eksperimentiniai tyrimai
Rimkus, Arvydas; Vilėniškytė, Auksė
Pateiktame straipsnyje nagrinėjama armatūros strypų išdėstymo įtaka tempiamųjų betoninių elementų deformacijoms bei pleišėjimui. Tyrimų metu atlikti ašinio tempimo bandymai 59 betoniniams elementams, kurių armavimui naudotas skirtingas strypų skaičius. Nustatyta, kad armatūros strypų skaičius sąlygoja elementų standumą plyšių formavimosi metu bei turi įtakos pleišėjimo parametrams. Tyrimo rezultatai parodė, kad įvertinus armatūros strypų išdėstymo skerspjūvyje efektą galima nesudėtingai optimizuoti eksploatacines gelžbetoninių konstrukcijų savybes nedidinant tempiamosios armatūros kiekio.; The present paper provides an experimental study of the influence of reinforcement bar arrangement on deformation behavior and cracking of reinforced concrete (RC) members. The experimental program is based on the tests of 59 concrete ties, reinforced with various number of bars. It was found that the number of reinforcement bars significantly affects the stiffness and cracking parameters of RC members. Evaluation of the arrangement of reinforcement bars allows to optimize the performance of RC structures without increasing tensile reinforcement amount.
</summary>
<dc:date>2015-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Energiškai efektyvaus pastato sienų konstrukcinių mazgų parinkimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156821" rel="alternate"/>
<author>
<name>Jančauskas, Paulius</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156821</id>
<updated>2025-03-13T13:58:32Z</updated>
<published>2015-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Energiškai efektyvaus pastato sienų konstrukcinių mazgų parinkimas
Jančauskas, Paulius
Pateikiama energetiškai efektyvaus pastato samprata, nagrinėjami reikalavimai energetiškai efektyviems gyvenamiesiems pastatams Lietuvoje, nurodoma pagrindiniai privalumai, kodėl verta statyti energetiškai efektyvius pastatus, analizuojami gyvenamųjų pastatų šilumos nuostoliai. Atlikta energetiškai efektyvaus gyvenamojo pastato sienų konstrukcinių mazgų parinkimo analizė taikant ARAS metodą. Rodiklių reikšmingumai nustatyti taikant ekspertų vertinimo metodą. Pateikiamos išvados.; In this article is provide energy efficient buildings concept. There are described requirements for energy efficient residential buildings in Lithuania, indicating the main advantages why to build energy-efficient buildings, analyzed energy efficient buildings heat loss. Calculating is performed using multiple criteria analysis additive ratio assasment (ARAS) method for energy efficient building walls selection. Significance of indicators is determine using attributes weights determining peculiarities in multiple attribute decision making methods. The conclusions.
</summary>
<dc:date>2015-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Atliekų deginimo gamyklos vietos parikimas MOORA ir MULTIMOORA metodu</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156820" rel="alternate"/>
<author>
<name>Lazauskas, Marius</name>
</author>
<author>
<name>Vachoviak, Liudmila</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156820</id>
<updated>2025-03-13T14:00:02Z</updated>
<published>2015-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Atliekų deginimo gamyklos vietos parikimas MOORA ir MULTIMOORA metodu
Lazauskas, Marius; Vachoviak, Liudmila
Darnios plėtros idėjų populiarėjimas ir socialiai atsakingo verslo indėlis į gyvenamosios aplinkos būklės gerinimą lemia daugelio sprendimų įgyvendinimą kasdieniniame gyvenime. Neišimtis ir tobulėjanti energetinių išteklių rinka, kurioje yra būtina integruoti sprendimus, padedančius taupyti iškastinį kurą, didinti atsinaujinančios energijos panaudojimo galimybes ir glaudžiai bendradarbiaujant visiems darnios aplinkos dalyviams tobulinti esamą energijos gamybos bei atliekų panaudojimo sistemą. Straipsnyje nagrinėjamas atliekų deginimo gamyklos vietos parinkimas, kad būtų suderinti suinteresuotų grupių poreikiai. Yra vertinamos septynios galimos atliekų deginimo gamyklos statybos vietos alernatyvos, kurios apibūdinamos rodikliais, kur geriausio rezultato paieškai naudojamas kompleksinis MOORA ir MULTIMOORA metodų derinys.; The growing popularity of sustainable development ideas and the input of socially responsible businesses into the improvement of the living environment determine every-day solutions. The improving energy market is no exception as it needs to integrate solutions that help to economise on fossil fuels. Also, it must widen options for the use of renewable resources and ensure close cooperation between all stakeholders of sustainable environment in the improvement of the existing energy production and waste recycling. The article investigates the selection of a location for a waste incineration facility. The selection process aims to coordinate needs of stakeholders. Seven alternative sites for construction of the waste incineration facility are evaluated. The sites are described using indicators and the best choice is determined using the mix of MOORA and MULTIMOORA methods.
</summary>
<dc:date>2015-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
</feed>
