<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<feed xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
<title>21-oji konferencija „Pastatų energetika“ (2018) / 21st Conference "Building energetics" (2018)</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156868" rel="alternate"/>
<subtitle/>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156868</id>
<updated>2026-04-05T22:07:40Z</updated>
<dc:date>2026-04-05T22:07:40Z</dc:date>
<entry>
<title>Energinė oro ruoštuvų su šilumos siurbliais analizė</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156960" rel="alternate"/>
<author>
<name>Šipulskis, Vilius</name>
</author>
<author>
<name>Čiuprinskas, Kęstutis</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156960</id>
<updated>2025-03-24T11:48:04Z</updated>
<published>2018-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Energinė oro ruoštuvų su šilumos siurbliais analizė
Šipulskis, Vilius; Čiuprinskas, Kęstutis
Straipsnyje nagrinėjami ir analizuojami du oro ruoštuvai kurie energiją gauna iš šilumos siurblio. Nagrinėjami du skirtingo išdėstymo įrenginiai - pirmas su integruotu šilumos siurbliu kitas su išoriniu. Tyrimo metu išmatuotos šių įrenginių parametrų vertės lemiančios jų naudingumą, tokios kaip oro temperatūra, suvartota energija. Siekiant nustatyti sezoninį įrenginių efektyvumą SEER ir SCOP šie parametrai buvo matuojami esant skirtingoms aplinkos temperatūroms. Įrenginiai tirti esant LST EN14825:2016 nurodytoms temperatūroms. Nustatyti išvestiniai efektyvumo rodikliai bei remiantis standartu apskaičiuotas abiejų įrenginių šilumos siurblio efektyvumas. Gautos vertės palygintos ir nustatytas energiškai efektyvesnis įrenginys.; This article is about two air handling units (AHU) with heat&#13;
pumps (HP). First is with integrated heatpump second is with outdoor&#13;
heatpump connected to AHU (air handling unit) with R410a&#13;
freon connection to air heater. An experimental study was carried&#13;
out of both units. Temperature, capacity and consumed energy&#13;
was defined at important AHU points. After this efficieny indicators&#13;
was calculated with this defined values. And there was&#13;
found that more efficient (from energetic point of view) AHU is&#13;
with integrated heat pump.
</summary>
<dc:date>2018-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Rotacinių šilumokaičių optimizavimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156959" rel="alternate"/>
<author>
<name>Sokolnikas, Ignas</name>
</author>
<author>
<name>Čiuprinskas, Kęstutis</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156959</id>
<updated>2025-03-24T11:48:22Z</updated>
<published>2018-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Rotacinių šilumokaičių optimizavimas
Sokolnikas, Ignas; Čiuprinskas, Kęstutis
Šiame straipsnyje analizuojami rotaciniai šilumokaičiai naudojami vėdinimo sistemose šilumai atgauti. Trumpai aptariami skirtingi šilumokaičių tipai, jų charakteristikos. Straipsnyje aprašomi atlikti rotacinių šilumokaičių bandymai KomfoLab laboratorijoje, pateikiama metodika apskaičiuoti rotacinių šilumokaičių temperatūrinį efektyvumą ir slėgio nuostolius. Rezultatai gauti modeliuojat šilumokaičius su baigtinių tūrių programa ANSYS lyginami su rezultatais gautais laboratorinių tyrimų metu. Toliau šilumokaičiai su skirtingais parametrais analizuojami su programa ANSYS pagal užsibrėžtas ribas. Gauti rezultatai lyginami pritaikant gyvavimo ciklo analizę. Išanalizavus šilumokaičius su mažiausiais gyvavimo ciklo kaštais yra pateikiami optimalūs rotacinių šilumokaičių parametrai; This article presents analysis of rotary heat exchangers&#13;
which are used in ventilation systems. Different types of air to air&#13;
heat exchangers and their characteristics are presented. The results&#13;
from laboratory tests in KomfoLAB are provided. The&#13;
methods for calculating heat recovery efficiency and pressure&#13;
losses are discussed. The results of ANSYS simulations are compared&#13;
with experimental results. As the results of ANSYS simulations&#13;
prove to be valid, further analysis is done using ANSYS&#13;
simulations. Results are analysed applying Life Cycle Cost&#13;
method. In the end optimal parameters for rotary heat exchangers&#13;
are presented.
</summary>
<dc:date>2018-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Turboventiliatoriaus efektyvumo gerinimo tyrimas</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156956" rel="alternate"/>
<author>
<name>Sketerskis, Martynas</name>
</author>
<author>
<name>Rimdžius, Dovydas</name>
</author>
<author>
<name>Martinaitis, Vytautas</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156956</id>
<updated>2025-03-24T11:49:17Z</updated>
<published>2018-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Turboventiliatoriaus efektyvumo gerinimo tyrimas
Sketerskis, Martynas; Rimdžius, Dovydas; Martinaitis, Vytautas
Straipsnyje nagrinėjamas vėjo energiją naudojančio turbininio ventiliatoriaus vėdinimo funkcionalumas dėl aplinkos faktorių bei struktūrinių elementų įtakos. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatytas faktinis tiriamojo turbininio ventiliatoriaus siurbiamo oro kiekis, apsisukimų skaičius bei pateikiami pasiūlymai šioms charakteristikoms gerinti. Tyrimų metu nagrinėjamas įrenginio veikimo principas ir ieškoma būdų kaip pagerinti jo funkcionalumą prailginus prietaiso veikimo trukmę. Funkcionalumo praplėtimui suprojektuotas elektros generavimo priedėlis, kuriame naudojama mechaninė įrenginio sukimosi energija. Suprojektuotam baziniam variantui parenkami du papildomi alternatyvūs variantai. Vienas iš jų naudoja saulės energiją, o kitas tik padidina bazinį ištraukiamo oro debitą. Remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais pateikiamos skirtingų sprendimų techninės charakteristikos ir gamybos kainos palyginimas.; The article presents a turboventilator efficiency improvement&#13;
analysis. Experiments were performed to determine&#13;
the base efficiency of a turboventilator and collect valuable&#13;
data for further modifications to improve it. A power generating&#13;
unit for the turboventilator was constructed and tested to&#13;
improve the turboventilator operating time with a secondary&#13;
fan which was supposed to run of the generated energy. Based&#13;
on the power generators generated voltage characteristics of&#13;
the efficiency was not greatly improved thus alternative power&#13;
sources were analysed for the secondary fan. Based on the&#13;
base model and alternative experimental analysis results the&#13;
solar power instalation alternative is more efficient then the&#13;
base efficiency improvement model. After analysing the results&#13;
a summary was formed and recommendations were&#13;
made.
</summary>
<dc:date>2018-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
<entry>
<title>Dvibučio namo skirtingų vėdinimo sistemų palyginimas ir mikroklimato tyrimai</title>
<link href="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156955" rel="alternate"/>
<author>
<name>Petrašiūnas, Rokas</name>
</author>
<author>
<name>Rogoža, Artur</name>
</author>
<id>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156955</id>
<updated>2025-03-24T11:49:55Z</updated>
<published>2018-01-01T00:00:00Z</published>
<summary type="text">Dvibučio namo skirtingų vėdinimo sistemų palyginimas ir mikroklimato tyrimai
Petrašiūnas, Rokas; Rogoža, Artur
Atlikto darbo tikslas yra išsiaiškinti centralizuota ar decentralizuota vėdinimo sistema yra ekonominiu, energiniu bei komforto požiūriu pranašesnė individualiame gyvenamajame name. Darbo aktualumas susijęs su didėjančiais energinio efektyvumo reikalavimais naujai statomiems pastatams ir iš to kylančiomis ligoto pastato sindromo problemomis dėl nepakankamo patalpų vėdinimo. Darbe buvo nustatyti sistemų įrengimo bei eksploatavimo kaštai, pritaikytas gyvavimo ciklo analizės (GCA) metodas, kurio pagalba įvertinti susidarančių teršalų bei suvartotos pirminės energijos kiekiai per visą vėdinimo sistemų gyvavimo laiką, atlikti patalpų mikroklimato parametrų matavimai, o gauti rezultatai palyginti su Lietuvoje galiojančiomis higienos normomis. Atlikus rezultatų analizę buvo nustatyta, kad ekonominiu požiūriu pranašesnė yra decentralizuota vėdinimo sistema, tačiau geresnį patalpų mikroklimatą užtikrina centralizuota vėdinimo sistema.; The aim of this work was to compare two existent different&#13;
ventilation systems and to find out which system is better&#13;
from economical and life cycle analysis (LCA) point of view.&#13;
One more aim was to make measurements in similar houses&#13;
with selected ventilation systems and to find out does bough&#13;
ventilation systems fulfil national hygiene norms. Also to determine&#13;
which system ensures better indoor climate conditions.
</summary>
<dc:date>2018-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</entry>
</feed>
