<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rdf:RDF xmlns="http://purl.org/rss/1.0/" xmlns:rdf="http://www.w3.org/1999/02/22-rdf-syntax-ns#" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/">
<channel rdf:about="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/101080">
<title>Vadovėliai, mokomosios ir metodinės priemonės / Textbooks, educational and methodical means</title>
<link>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/101080</link>
<description/>
<items>
<rdf:Seq>
<rdf:li rdf:resource="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153692"/>
<rdf:li rdf:resource="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153669"/>
<rdf:li rdf:resource="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153512"/>
<rdf:li rdf:resource="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153268"/>
</rdf:Seq>
</items>
<dc:date>2026-04-04T11:54:34Z</dc:date>
</channel>
<item rdf:about="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153692">
<title>Įtaigi viešoji komunikacija</title>
<link>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153692</link>
<description>Įtaigi viešoji komunikacija
Navickienė, Vida; Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Živilė; Tamulevičiūtė-Šekštelienė, Angelė; Žemienė, Aušra
Studijų dalykai, skirti komunikacijos kompetencijai ugdyti, aukštosiose mokyklose yra itin populiarūs renkantis alternatyviai ir laisvai pasirenkamus dalykus, nes komunikacijos kompetencijos svarbą ir tobulinimo poreikį jaučia kiekvienas, kai reikia kalbėti viešai, dalyvauti derybose, užmegzti ir palaikyti ryšį, bendradarbiauti, priimti sprendimus ir t. t. Vadovėlyje nagrinėjami trys esminiai šios kompetencijos formavimo aspektai: efektyvi komunikacija su auditorijomis, neverbalinės komunikacijos priemonės ir svarba siekiant komunikacijos rezultatų, asmeninio brendo (prekės ženklo) formavimo skirtinguose kontekstuose ir situacijose technologijos. Pirmajame skyriuje „Komunikacijos samprata ir teorinė prieiga“ apžvelgiami pagrindiniai komunikacijos mokslo terminai ir sąvokos, nagrinėjami komunikacijos proceso elementai, aptariami komunikacijos lygmenys pagal komunikacijos proceso dalyvių tipus, atskleidžiami pagrindinių komunikacijos studijų mokyklų ypatumai, nagrinėjami komunikacijos proceso planavimo ir efektyvaus valdymo apsektai. Antrajame skyriuje „Komunikacija su auditorijomis“ aptariamos viešojo kalbėjimo ištakos, apžvelgiami kalbos planavimo etapai, atskleidžiami kalbos sakymo, teksto priemonių vartojimo, priklausomai nuo intencijos ir auditorijos tipo, ypatumai, aptariami argumentavimo principai. Trečiajame skyriuje „Asmens komunikacija skirtinguose kontekstuose ir situacijose“ pateikta medžiaga padės vadovėlio skaitytojams atsakyti į klausimą, kaip kryptinga komunikacija padeda kurti norimą įvaizdį, taip pat padės formuoti ir tobulinti bendravimo telefonu, elektroninių ir dalykinių laiškų rašymo, efektyvaus bendravimo su žiniasklaida, konstruktyvaus bendradarbiavimo su skirtingos aplinkos ir skirtingų kultūrų atstovais gebėjimus. Kiekvieno skyriaus pabaigoje – naudotos literatūros šaltinių sąrašas ir užduotys, skirtos komunikacijos mokslo žinioms įsivertinti, gebėjimams formuoti ir tobulinti.
</description>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</item>
<item rdf:about="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153669">
<title>Psichologija architektūroje</title>
<link>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153669</link>
<description>Psichologija architektūroje
Petrušonis, Vytautas
Leidinyje pristatoma architektūros ir psichologijos sąveika. Nagrinėjama istorinė ir šiuolaikinė architektūros ir psichologijos sąveikos pažinimo patirtis, aptariamas tokio dalyko kaip architektūrinė psichologija aktualumas, aplinkos psichologijos mokslo patirtis. Pristatomos bendros psichologijos žinios, pateikiama trumpa psichologijos mokslo raidos apžvalga, supažindinama su psichologijos kryptimis. Pateikiami duomenys apie erdvės vaizdinius ir erdvės suvokimą pirmykštėse ir senovės kultūrose, apie psichologinių žinių elementus Antikos architektūros teorijoje, apie erdvės traktuotę Viduramžių ir Renesanso architektūroje, apie mokymų apie psichiką įtaką XVII–XIX a. architektūros teorijai. Ypatingas dėmesys skirtas XX a. ir šiuolaikinės architektūros kūrėjams aktualiai psichologinei problematikai. Tam skirtos šios temos – funkcionalistinės racionalistinės architektūros psichologiniai aspektai, architektūrinių formų aiškinimas geštalto psichologijos pagrindu, vietos teorija, egzistencinės erdvės psichologiniai aspektai, vizualinis ir kognityvinis (pažintinis) aplinkos suvokimo aspektai ir jų reikšmė architekto veiklai, architektūrinio projektavimo vizualinis-grafinis arsenalas, tūrinių erdvinių formų psichologinės charakteristikos, architektūrinės aplinkos subjektinis substratas, ekologinis architektūrinės aplinkos suvokimo aspektas, architektūrinės aplinkos ir žmonių elgsenos sąveika, projektinės veiklos psichologiniai aspektai, kūrybos psichologija.
</description>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</item>
<item rdf:about="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153512">
<title>Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms :</title>
<link>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153512</link>
<description>Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms :
Martinaitis, Vytautas,; Streckienė, Giedrė,; Bielskus, Juozas,
Pastatams dėl jų masto ir energijos sąnaudų metodiškai svarbia tvarumo vertinimo priemone turėtų tapti termodinaminė (ekserginė) analizė. Eksergija (Ex) yra pirmuoju termodinamikos dėsniu (PTD) ir antruoju termodinamikos dėsniu (ATD) susietų analizuojamos sistemos būsenos ir pasirinktos aplinkos atskaitos būsenos, pvz., temperatūros (AAT), parametrų funkcija Ex = f (PTD, ATD, AAT). Nuo konkrečios sistemos ypatybių priklauso, kuris iš šių trijų kompleksinių kintamųjų turės didesnę įtaką rezultatui. Pastatų ir jų techninės sistemos ekserginėje analizėje turi savitą minėtų kintamųjų derinį. Pirmiausia dėl jų energijos poreikių priklausomybės nuo vietovės aplinkos ir jos klimato sąlygų. Vadovėlyje, kuriame yra penki skyriai, pristatomas termodinaminis ekserginės analizės metodas, specializuotai taikomas pastato techninių sistemų analizei. Pirmajame skyriuje glaustai pateikiami techninės (inžinerinės) termodinamikos klausimai, sudarantys tolesnio turinio teorinį pagrindą. Antrajame skyriuje, pradedant sisteminės analizės samprata, dėstomi termodinaminės, ekserginės analizės teoriniai pagrindai. Kituose trijuose skyriuose pradedama energijos transformatorių vertinimo analitiniais pavyzdžiais ir baigiama ekserginių rodiklių skaitinių sprendinių radimu tą pačią funkciją atliekančioms, bet technologiškai skirtingoms keturioms vėdinimo sistemoms. Taigi vadovėlis pradedamas teoriniais pagrindais, toliau nuosekliai pateikiami konkrečias formules turintys algoritmai skaitiniams rodikliams nustatyti. Pristatomi juos taikant atlikti skaičiavimai, jie komentuojami lyginant atskirus technologinius sprendinius. Dviejuose paskutiniuose skyriuose, kuriuose pateikiami skaitiniai rezultatai, išdėstomi apiben rinimai, leidžiantys studentui pajusti įrenginių, juose vykstančių procesų ir aplinkos sąveiką. Kiekvienas skyrius turi kelias dešimtis klausimų ir užduočių, padedančių geriau suvokti studijuojamą medžiagą. Taigi, pateikta metodika gali būti taikoma analizuojant ir tobulinant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, kitas pastato technines sistemas, įprastai dažniausiai veikiančias kintančioje aplinkos temperatūroje, taip pat kuriant tokių sistemų dinaminius modelius, eksergija pagrįstus jų valdymo algoritmus. Leidinys skirtas technologijos mokslų srities energijos ir termoinžinerijos, mechanikos, statybos inžinerijos, aplinkos apsaugos krypčių studentams ir specialistams, kurie domisi tvaria techninių sistemų plėtra, gamtos išteklių tausojimu.
</description>
<dc:date>2023-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</item>
<item rdf:about="https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153268">
<title>Matematika 2</title>
<link>https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/153268</link>
<description>Matematika 2
Kleiza, Jonas; Štikonienė, Olga; Štikonas, Artūras
</description>
<dc:date>2001-01-01T00:00:00Z</dc:date>
</item>
</rdf:RDF>
