24-oji konferencija „Aplinkos apsaugos inžinerija“ (2021) / 24th Conference "Environmental protection engineering" (2021)

Polistireninio putplasčio konstrukcijų akustinių savybių tyrimai ir gerinimas naudojant perdirbtų padangų gumos plokštes

2021-01-01T00:00:00Z

Polistireninio putplasčio konstrukcijų akustinių savybių tyrimai ir gerinimas naudojant perdirbtų padangų gumos plokštes Strazdas, Edgaras; Januševičius, Tomas Triukšmas – tai kenksmingas sveikatai, netvarkingas, įvairių dažnių ir stiprumo garso bangų mišinys. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis nemalonius pojūčius namų aplinkoje, todėl mokslininkai, bendradarbiaudami su projektuotojais, siekia sukurti gerai garsą izoliuojančias, ekonomiškai patrauklias ir ekologiškas statybines konstrukcijas. Eksperimentiniai tyrimai buvo atliekami akustinėje kameroje, esančioje Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje, vadovaujantis EN ISO 10140-2:2010 standartu, naudojant 1-os klasės, didelio tikslumo kalibruotą įrangą. Tyrimų metu ištirti 4 modulinių namų statyboje naudojami polistireninio putplasčio bandiniai. Bandiniai sudaryti iš 15 cm polistireninio putplasčio plokščių, skirtingo storio struktūrinio tinko ir bituminių čerpių. Tariamajam garso sumažėjimo koeficientui R’w pagerinti buvo panaudota inovatyvi perdirbtos padangų gumos plokštė, sudaryta iš gipskartonio plokštės ir perdirbtos padangų gumos kompozito. Eksperimentinių tyrimų metu nustatytas tariamasis garso sumažėjimo koeficientas R’w siekė 31,9–36,6 dB, o panaudojus inovatyvias perdirbtos padangų gumos plokštes, koeficientas padidėjo nuo 11,5 dB iki 14,2 dB. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad modulinių namų statyboje naudojamą konstrukciją iš polistireninio putplasčio būtų naudinga patobulinti pridedant gipskartonio plokštės ir perdirbtos padangų gumos kompozitą, taip pagerinant konstrukcijos garso izoliavimo savybes.; Noise is a harmful, untidy mixture of sound waves of different frequencies and strengths. This is a major factor in causing unpleasant sensations in the home environment, so scientists, in collaboration with designers, strive to create well-soundproofing, economically attractive and environmentally friendly building structures. Experimental studies were performed in an acoustic chamber at the Department of Environmental Protection and Water Engineering in accordance with the LST EN ISO 10140-2:2010 standard, using Class 1, high-precision, calibrated equipment. During the research, samples of polystyrene foam used in the construction of 4 modular houses were investigated. The samples consisted of 15 cm polystyrene foam boards, structural plaster of different thickness and bituminous tiles. To improve the apparent sound reduction factor R’w, an innovative recycled tire rubber board consisting of a drywall board and a recycled tire rubber composite was used. The apparent sound reduction factor R’w found in the experimental studies ranged from 31.9 to 36.6 dB, and with the use of innovative recycled rubber tires, the factor increased from 11.5 dB to 14.2 dB. Based on the obtained results, it can be stated that it would be useful to improve the structure used in the construction of modular houses from polystyrene foam by adding gypsum board and recycled tire rubber composite, thus improving the sound insulation properties of the structure.

Experimental research on application of yeast in heavy metal removal from polluted water

2021-01-01T00:00:00Z

Experimental research on application of yeast in heavy metal removal from polluted water Stonkutė, Monika Both surface and groundwater can be contaminated with a variety of chemicals, making it dangerous to use water for domestic usage. Water can be contaminated with heavy metals (HM), petroleum products, detergents, radioactive isotopes, mineral or organic fertilizers. Copper, cadmium and lead are some of the most commonly emitted heavy metals from various industries. Adsorption is considered to be one of the alternative methods of treatment of wastewater contaminated with heavy metals. The use of adsorbents of biological origin for the removal of heavy metals from wastewater is a promising method due to the low costs, rapid biodegradation and easy availability of adsorbents.; Tiek paviršinis, tiek požeminis vanduo gali būti užterštas įvairiomis cheminėmis medžiagomis, tad vandens vartojimas buitinėms reikmėms tampa pavojingas. Vanduo gali būti užterštas sunkiaisiais metalais (SM), naftos produktais, detergentais, radioaktyviaisiais izotopais, mineralinėmis arba organinėmis trąšomis. Varis, kadmis ir švinas – vieni dažniausiai su nuotekomis išleidžiamų sunkiųjų metalų iš įvairių pramonės įmonių. Adsorbcija yra vienas iš alternatyvių nuotekų, užterštų sunkiaisiais metalais, valymo būdų. Biologinės kilmės adsorbentų naudojimas sunkiesiems metalams šalinti iš nuotekų yra perspektyvus metodas dėl adsorbentų pigumo, sparčios biodegradacijos ir lengvo prieinamumo.

Kintančios koncentracijos veikliojo dumblo procesai: charakteristika ir analizė

2021-01-01T00:00:00Z

Kintančios koncentracijos veikliojo dumblo procesai: charakteristika ir analizė Šarko, Julita; Kaladiun, Romuald; Mažeikienė, Aušra Nuotekų valymo įrenginių veikliojo dumblo darbas gali būti projektuojamas, optimizuojamas ir vertinamas taikant matematinį modeliavimą. Šio darbo tikslas – ištirti ilgalaikius (10 mėn. trukmės) mažojo individualaus NVĮ darbo duomenis, rasti priklausomybes tarp parametrų ir patikrinti, ar yra galimybė optimizuoti vykstančius nuotekų valymo procesus taikant įprastus ASM (angl. Activated Sludge Model) modelius. Modeliuojant svarbiausi yra trys kinetiniai ir stechiometriniai kalibravimo parametrai: maksimalus heterotrofinis mikroorganizmų augimo greitis, aerobinis endogeninis heterotrofinės biomasės kvėpavimas ir aerobinis heterotrofinės biomasės prieaugis. Tarp šių parametrų turi būti dinaminė pusiausvyra, veikliojo dumblo koncentracija įrenginyje turi būti pastovi ir optimali. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad mažo našumo NVĮ-102 aeracinėje kameroje išmatuota veikliojo dumblo koncentracija nėra pastovusis dydis. Tyrimo metu ši koncentracija kito nuo 3 iki 6,9 g/l. Kintant veikliojo dumblo koncentracijai, kinta jo apkrova organinėmis medžiagomis (g BDS5/g dumblo sausosios medžiagos), tūrinė apkrova, grąžinamojo veikliojo dumblo debitas (m3/d.), grąžinamojo veikliojo dumblo koncentracija, grąžinamojo veikliojo dumblo procentinis kiekis, deguonies poreikis. Apibendrinus galima teigti, kad mažojo NVĮ darbui optimizuoti įprasti ASM modeliai nėra pritaikyti.; The activated sludge process of waste-water treatment equipment can be designed, optimized and evaluated with the use of mathematical modelling. The aim of this work is to analyse long-term (10 months duration) performance data of a small individual waste-water treatment equipment in order to identify its parameter dependencies and test whether there is a possibility to optimize its waste-water treatment processes using conventional ASM (Activated Sludge Model) models. Three kinetic and stoichiometric calibration parameters are important in the process of modelling: maximum heterotrophic growth rate of micro-organisms, aerobic endogenous heterotrophic biomass respiration and aerobic heterotrophic biomass growth. A dynamic balance between these parameters is necessary and the concentration of activated sludge in the waste-water treatment equipment must be constant and optimal. Analysis of the obtained data revealed, that the concentration of activated sludge measured in the aeration chamber of the low-capacity waste-water treatment equipment “NVĮ-102” is not constant. During the study, the concentration ranged from 3 to 6.9 g/l. As the concentration of activated sludge changes, its load with organic matter (g BOD5/g sludge dry matter), volume load, returned activated sludge flow rate (m3/day), concentration of returned activated sludge, percentage of returned activated sludge, as well as oxygen demand, also change with it. In summary, it can be stated that conventional ASM models are not suitable to optimize the performance of small waste-water treatment equipment.

Mažo našumo įrenginių efektyvumo šalinti iš nuotekų azoto junginius tyrimas

2021-01-01T00:00:00Z

Mažo našumo įrenginių efektyvumo šalinti iš nuotekų azoto junginius tyrimas Šaltenis, Paulius; Mažeikienė, Aušra Šiuo metu apie 24 % Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, iš jų 74 % nuotekas tiesiog kaupia specialiose surinkimo duobėse. Per pastaruosius penkerius metus, atlikęs patikrinimus, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė apie 30 % netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo atvejų. Jei dėl aplinkosauginių ar ekonominių priežasčių netikslinga nuotekų tvarkyti centralizuotai, jos gali būti tvarkomos individualiai. Tam reikalingi efektyvūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriais išvalytos nuotekos atitiktų LR nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų mažo našumo (0,9 m3/d.) Lietuvoje gaminamų įrenginių efektyvumas šalinti iš nuotekų azoto junginius. Pastebėta, kad mažo našumo įrenginiais išvalytose nuotekose likdavo nedidelė amonio azoto arba nitratų azoto koncentracija, jų koncentracija priklauso nuo pradinės nevalytų nuotekų Kjeldalio azoto koncentracijos. Abu tirtieji įrenginiai azoto junginius iš nuotekų šalino 75–80 % efektyvumu, bendrojo azoto likutinė koncentracija (<25 mg/l) išvalytose nuotekose atitiko reglamento reikalavimus.; Currently, about 24 percent of the Lithuanian population treats wastewater individually, of which 74 percent simply collect wastewater in special collection pits. Over the past five years of inspections, the Department of Environment Protection has identified that about 30 percent of cases treated wastewater imporperly. Due to environmental or economic reasons, it might not be appropriate or possible to treat wastewater centrally, thus it may be treated individually. To allow this it is required that wastewater treatment plants would meet the efficacy requirements of the Wastewater Management Regulation of the Republic of Lithuania. This article analyzes the efficacy of two low-capacity (0.9 m3/d) plants manufactured in Lithuania to remove nitrogen compounds from wastewater. It was observed that low concentrations of ammonium nitrogen or nitrate-nitrogen remained in the wastewater treated with low-capacity plants, their concentration depending on the initial Kjeldahl nitrogen concentration in the untreated wastewater. Both investigated plants removed nitrogen compounds from wastewater with efficacy of 75–80%, the residual concentration of total nitrogen (<25 mg/l) in the treated wastewater complied with the requirements of the regulation.