https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156962 2026-04-05T22:10:04Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156990 Pastato mikroklimato sistemų derinio įtakos energijos sąnaudoms tyrimas Tepliakovaitė, Rusnė Šiame straipsnyje nagrinėjama realaus objekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų derinio įtaka energijos sąnaudoms. Šio darbo tikslas – nustatyti pastato mikroklimato sistemų derinio įtaką energijos sąnaudoms atsižvelgiant į norminiuose dokumentuose keliamus reikalavimus. Tyrimas atliktas sukūrus pastato nagrinėjamų mikroklimato sistemų modelį taikant dinaminio energinio modeliavimo priemonę – ,,DesignBuilder“ pagal išmatuotus faktinius oro kiekius ir faktines patalpų temperatūras. Atlikus realių ir alternatyvių ŠVOK sistemų derinių modeliavimus nustatyta, kad skiriasi energijos sąnaudos. Realioje sistemoje 9,9 % mažesnis elektros energijos poreikis ir 2,8 karto mažesni energijos poreikiai šildymui.; In this article there is examine the impact of combination of heating, ventilation and air-conditioning (HVAC) systems on energy consumption in a real existing building. The main aim of this article is to determine the influence of HVAC systems on energy consumption according to the Lithuanian requirements. The research was carried out after creating a model of the microclimate systems of the building using a dynamic energy modelling tool – DesignBuilder – based on the measured actual air volumes and room temperatures. An alternative combination of HVAC systems -simulated for more detailed energy analysis. Finally, the conclusions of the work presented according to the results obtained during the energy analysis of the building. 2021-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156989 Trečios ir ketvirtos kartos šilumos tiekimo tinklų analizė gyvavimo ciklo požiūriu Šarko, Vladislav; Rogoža, Artur Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) tinklai yra svarbi šilumos tiekimo sistemos dalis techniniu ir organizaciniu aspektais. Modernizavus CŠT sistemas iki beveik nulinių CO2 emisijų, galima svariai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Darbe analizuojamas modernizuotų daugiabučių pastatų kvartale esantis trečios kartos CŠT tinklas. Modernizuotų daugiabučių kvartalą šiluma aprūpinančioje katilinėje deginamas iškastinis kuras – gamtinės dujos. Darbe, taikant gyvavimo ciklo analizės metodą, nagrinėjama esama trečios kartos CŠT sistema ir sumodeliuota ketvirtos kartos CŠT sistema. Lyginant sistemas buvo vertinami projektiniai šilumos nuostolių srautai ir tinklų statybai sunaudotų medžiagų kiekiai. Atliekant gyvavimo ciklo analizę, kiekvienoje fazėje nustatyti išmetamų teršalų kiekiai ir pirminės energijos poreikiai gamybai, eksploatacijai, transportavimui bei sunaikinimui.; District heating (DH) networks are an important part of the heat supply system in technical and organizational aspects. Upgrading DH systems to near-zero CO2 emissions can make a significant contribution to mitigating climate change. The paper analyses the third generation DH network in the district of modernized multi-apartment buildings. The boiler house, which supplies heat to the modernized apartment block, burns fossil fuels - natural gas. In the work, using the life cycle analysis method, the existing third generation DH system is analysed and the fourth generation DH system is modelled. When comparing the systems, the design heat loss flows and the amounts of materials used for the construction of the networks were assessed. During the life cycle analysis, the emissions and primary energy needs for production, operation, transportation and destruction were determined in each phase. 2021-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156988 Daugiabučio namo modernizavimo įtaka centralizuoto šilumos tiekimo sistemos temperatūriniam režimui Masiulis, Gintautas; Šiupšinskas, Giedrius Siekiant įvertinti energijos taupymo potencialą centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose, energiniu požiūriu nagrinėjamas teorinis daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo modelis. Siekiama nustatyti, kaip galėtų pasikeisti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos temperatūrinis režimas atlikus pastato, atitinkančio iki 1993 m. Vilniaus mieste pastatyto daugiabučio namo charakteristikas, modernizavimą. Valandiniams pastato šilumos poreikiams sugeneruoti naudojami tipiniai klimatiniai duomenys, suformuoti iš 2007-2016 metų. Nagrinėjami skirtingi G klasės pastato modernizavimo scenarijai (skirtingoms energinio naudingumo klasėms C, B ir A pasiekti). Aptariami modernizavimo scenarijai (nekeičiant šildymo prietaisų paviršių ploto) ir centralizuoto šilumos tiekimo šilumnešio temperatūros režimo galimi variantai. Rezultatai rodo, kad lyginant su esama padėtimi, atlikus teorinio pastato modernizavimą, santykiniai metiniai šilumos poreikiai sumažėja daugiau kaip 50 % taikant pirmą, 55 % antrą ir 62,5 % - trečią scenarijus. Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos temperatūrinis režimas galėtų būti pakeistas nuo 95/70 oC iki 70/50 oC, 66/50 oC, 60/48 oC atitinkamai.; In order to assess the energy saving potential in district heating networks, the theoretical model of modernization of an apartment building is analyzed from the energy point of view. The aim is to determine how the temperature regime of the district heating system could be impacted after building modernization. Analyzing building corresponding to 1993-year characteristics, building built in Vilnius. Climatic data of a typical year are used to generate hourly heat needs of a building. Different scenarios of building modernization (to achieve different energy efficiency classes C, B, A) are analyzed. Modernization scenarios without changing the surface area of heating devices and possible variants of lowering the temperature regime of the district heating medium are discussed. The results show that, compared to the current situation, the modernization of the theoretical building reduces the relative annual heat demand by 50.5% in the first, 54.75% in the second and 62.49% in the third scenarios. The temperature regime of the district heating system could drop from 95/70 oC to 70/50 oC, 66/50 oC, 60/48 oC respectively. 2021-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/156987 Pastato faktinio energijos vartojimo ir dinaminio energinio modeliavimo rezultatų vertinimas Madeikis, Domas; Džiugaitė-Tumėnienė, Rasa Straipsnyje nagrinėjamos realaus pastato faktinės bei energinio modeliavimo metu gautos energijos sąnaudos bei priežastys lemiančios šiuos nesutapimus. Tyrimui pasirinktas B energinės klasės administracinės paskirties pastatas, esantis Gedimino pr. 35, Vilniuje. Siekiant nustatyti pastato energijos sąnaudas modeliavimu būdu, buvo pasitelkta kompiuterinė energijos modeliavimo programa – „IDA Indoor Climate and Energy“. Pastato dinaminis modelis sudaromas pagal gautus architektūrinius brėžinius bei pagal techninę dokumentaciją. Straipsnio pabaigoje atliekamas sertifikato, normalizuotų faktinių bei dinaminio modeliavimo duomenų palyginimas.; The article analyses the actual energy consumption of an actual building compared to dynamic modelling simulation results and the reasons for these discrepancies. An energy B class office building located at Gedimino Ave. 35, Vilnius was selected for the study. “IDA Indoor Climate and Energy” software has been applied for dynamic simulation energy consumptions. Dynamic model of the building was designed and calibrated according to the obtained architectural drawings and technical documentation. At the end of the article, a comparison between building energy performance certificate, normalized actual and dynamic modeling data is performed. 2021-01-01T00:00:00Z