https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/3 Sat, 16 May 2026 12:50:05 GMT 2026-05-16T12:50:05Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160460 Simbolių kaita Lietuvos miestų viešosiose erdvėse Sūdžiūtė, Goda Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos miestų viešųjų erdvių simbolinės raiškos kaita 1918–2020 m. laikotarpiu. Tyrime analizuojama, kaip, kintant sociokultūriniam kontekstui, transformuojasi viešosiose erdvėse koduojami simboliai, jų reikšmės ir fizinė išraiška bei kaip šie pokyčiai veikia miesto tapatybę. Darbe išnagrinėta tyrimo problematikai svarbi simbolio ir simbolizmo samprata, suformuluoti viešųjų erdvių analizės kriterijai ir principai, išskirtos esminės simbolinės raiškos savybės, ištirta metafizinės ir fizinės viešosios erdvės plotmių sąveika. Viešųjų erdvių analizė grindžiama Algirdo Juliaus Greimo semiotikos principais, Stuarto Hallo ir Rolando Bartheso reikšmių interpretacijos modeliais, Nelsono Goodmano simbolių klasifikacija ir Christiano Norberg-Schulzo genius loci koncepcija. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema ir darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, pristatoma tyrimų metodika, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pateikiamos autorės publikacijos disertacijos tema, pranešimai konferencijose ir disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjama simbolizmo samprata, simbolių klasifikavimo principai, aptarimas simbolizmo santykis su filosofijos, psichologijos ir antropologijos mokslo sritimis. Analizuojami Lietuvos ir užsienio teoretikų taikyti simbolių interpretavimo ir struktūrizavimo principai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikta simbolinės raiškos Lietuvos miestų viešosiose erdvėse apžvalga, nagrinėjant sociokultūrinio ir politinio konteksto poveikį simbolių formavimuisi bei jų raiškai architektūrinėje ir urbanistinėje aplinkoje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmajame skyriuje suformuluotu teoriniu modeliu, analizuojamos Lietuvos miestų viešosios erdvės, pateikiami ir aptariami analizės rezultatai. Disertacijos tema paskelbti trys straipsniai: vienas – straipsnių rinkinyje, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, du – žurnaluose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijos tema perskaityti trys pranešimai Lietuvos ir užsienio konferencijose.; The dissertation examines the change of symbolic expression in the public spaces of Lithuanian cities during 1918–2020. The research analyses how, in response to changing sociocultural contexts, the symbols embedded in public spaces – their meanings and physical forms – are transformed, and how these changes affect urban identity. The dissertation explores the concepts of symbol and symbolism relevant to the research problem, formulates criteria and principles for analysing public spaces, identifies the key characteristics of symbolic expression, and investigates the interaction between the metaphysical and physical dimensions of public space. The analysis of public spaces is grounded in the principles of Algirdas Julius Greimas’ semiotics, Stuart Hall’s and Roland Barthes’ models of meaning interpretation, Nelson Goodman’s classification of symbols, and Christian Norberg-Schulz’s concept of genius loci. The dissertation consists of an Introduction, three chapters, Conclusions, References and the list of the author’s publications. The Introduction reveals the investigated problem, the importance of the dissertation, and the object of research, and describes the dissertation’s purpose and tasks, research methodology, scientific novelty, the practical significance of the results examined in the research, and the defended statements. The Introduction ends by presenting the author’s publications on the subject of the dissertation, offering the material from the presentations made at conferences and defining the dissertation’s structure. The First Chapter examines the concept of symbolism, principles of symbol classification, and discusses the relationship between symbolism and the fields of philosophy, psychology, and anthropology. It analyses the principles of symbol interpretation and structuring applied by Lithuanian and international theorists. At the end of the chapter, conclusions are drawn, and the tasks for the dissertation are reconsidered. The Second Chapter provides an overview of symbolic expression in Lithuanian public spaces, examining how sociocultural and political contexts shape symbols and their expression in architectural and urban environments. The Third Chapter, based on the theoretical model developed in the First Chapter, analyses public spaces in Lithuanian cities and presents and discusses the results. Three articles focusing on the subject of the dissertation were published: one in the Clarivate Analytics Web of Science database and two in journals indexed in international databases. Three presentations on the subject have been given at conferences at national and international levels. Thu, 01 Jan 2026 00:00:00 GMT https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160460 2026-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160459 Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas Vipartas, Tadas Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje.; This dissertation investigates the use of alternative fuels (natural gas and hydrogen) to increase the efficiency of a spark-ignition engine. The impact of different fuels and engine control algorithms on the combustion process and on energy and ecological indicators was determined and evaluated by analysing the emerging technological constraints within the context of a power-split (series-parallel) hybrid powertrain. The dissertation presents a review of scientific literature, analysing the directions for internal combustion engine improvement, the properties of gaseous fuels and the challenges of their application, along with the operating principles of automotive hybrid powertrains. Bench tests were conducted to investigate the effect of late intake valve closing timing on an engine operating on natural gas, and the influence of hydrogen additives on the combustion process and knock control. The numerical analysis of the engine’s combustion process was performed using AVL BOOST™ software, while the energy and ecological indicators of the hybrid vehicle were evaluated through experimental research and numerical simulation in the AVL CRUISE™ software. The following main results were obtained in the dissertation: retarding the intake valve closing timing increased the brake thermal efficiency and NOx emissions while reducing carbon dioxide emissions when the engine operates on natural gas. It was determined that a hydrogen additive in the fuel improves the engine’s energy indicators, but increases nitrogen oxides emissions and the risk of engine knock. Engine knock is effectively managed by retarding the ignition advance angle. Numerical simulation results confirmed that these trends persist during the Worldwide Harmonized Light-duty Vehicles Test Cycle: the use of hydrogen reduces fuel consumption and carbon dioxide emissions, but increases nitrogen oxides emissions. The dissertation results revealed the potential of these technologies and strategies for their application. The obtained data can be applied in the development and selection of advanced engine control algorithms and in the formulation of technologically sound environmental standards. Nine scientific articles have been published on the topic of the dissertation: six in scientific journals indexed in the Clarivate Analytics Web of Science database with an impact factor, one in a scientific journal indexed in the Clarivate Analytics Web of Science database without an impact factor, one in conference proceedings indexed in the Clarivate Analytics Web of Science Conference Proceedings Citation Index, and one in peer-reviewed conference proceedings not indexed in international databases. The research results were presented at three scientific conferences in Lithuania and Poland. Thu, 01 Jan 2026 00:00:00 GMT https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160459 2026-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160458 A framework for assessing food loss and waste along the food supply chain: the case of Lithuania Eičaitė, Ovidija Food loss and waste (FLW) represents a global challenge with serious environmental, economic, and social implications. It contributes to inefficient use of resources, increased greenhouse gas emissions, and financial losses across the food supply chain (FSC), while also undermining efforts to achieve food security. To address this issue, the United Nations (UN) set Sustainable Development Goal 12.3, which aims to halve food waste at the retail and consumer level by 2030 and reduce food loss in production and supply chains. Achieving this goal requires a comprehensive assessment of FLW and systematic data collection across all stages of the FSC. This dissertation develops and applies a framework for assessing FLW across the key stages of the Lithuanian FSC. The framework clearly defines FLW, determines the scope of the assessment, and establishes a methodological approach for measuring and analysing FLW based on primary data collection using questionnaire-based surveys in primary production, the food industry, and retail trade, as well as food waste diaries in households. The application of the developed framework delivers the first comprehensive FLW estimates for primary production, the food industry, and households in Lithuania, while also providing more precise food waste estimates for retail trade than previously available. The results show that estimates of food loss in primary production vary substantially across products, ranging from 0.1% for milk to 20.1% for beets. Environmental factors and stringent consumer or buyer standards are the main contributors to crop losses, while diseases represent the main cause of livestock losses. The food industry generates an estimated 10.9 thousand tonnes of edible food loss annually, corresponding to approximately 4 kg per capita, mainly due to inefficiencies in processing operations and product non-compliance with commercial standards. Retail trade generates 36.4 thousand tonnes of food waste each year, equivalent to about 13 kg per capita, largely driven by product expiration and spoilage. Household food waste averages 74.5 kg of edible food per capita per year, with common causes including spoilage, over-preparation, and over-serving. The estimates generated in this research establish a baseline for FLW across the key stages of the Lithuanian FSC, enabling monitoring of changes and supporting more refined and comparable assessments over time. They also provide an empirical basis for formulating and evaluating measures aimed at reducing FLW.; Maisto nuotoliai ir atliekos yra pasaulinė problema. Prarandant ir iššvaistant maistą, neefektyviai panaudojami ištekliai, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir finansiniai nuostoliai visoje maisto tiekimo grandinėje, taip pat ribojamos pastangos siekti maisto pakankamo užtikrinimo. Jungtinės Tautos yra nustačiusios Darnaus vystymosi tikslą 12.3, kuriuo iki 2030 m. siekiama per pusę sumažinti pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygmeniu ir sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas išsamus maisto nuostolių ir atliekų įvertinimas ir sistemingas duomenų rinkimas visuose maisto tiekimo grandinės etapuose. Šioje disertacijoje parengta ir pritaikyta maisto nuostolių ir atliekų vertinimo pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose sistema. Vertinimo sistemoje aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma maisto nuostoliais ir atliekomis, nustatyta vertinimo apimtis ir pateikta metodika jiems kiekybiškai įvertinti ir analizuoti, pagrįsta pirminių duomenų rinkimu, naudojant anketines apklausas pirminėje gamyboje, maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje bei maisto atliekų dienoraščius namų ūkiuose. Taikant parengtą vertinimo sistemą, pirmą kartą gauti išsamūs maisto nuostolių ir atliekų įverčiai Lietuvos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir namų ūkiuose bei tikslesni nei anksčiau nustatyti maisto atliekų įverčiai mažmeninėje prekyboje. Rezultatai rodo, kad maisto nuostolių įverčiai pirminėje gamyboje labai skiriasi priklausomai nuo produktų – nuo mažiau kaip 1 proc. pienui iki 20,1 proc. burokėliams. Augalininkystėje nuostoliai daugiausia susidaro dėl aplinkos veiksnių ir griežtų vartotojų ar pirkėjų reikalavimų, o gyvulininkystėje gyvūnų dažniausiai netenkama dėl ligų. Maisto pramonėje kasmet prarandama 10,9 tūkst. tonų tinkamo žmonėms vartoti maisto, arba 4 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl problemų, susijusių su perdirbimo operacijomis, ir produktų neatitikties komerciniams standartams. Mažmeninėje prekyboje kasmet susidaro 36,4 tūkst. tonų maisto atliekų, arba 13 kg vienam gyventojui per metus, daugiausia dėl maisto pasibaigusio galiojimo termino ir sugedimo. Namų ūkiuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 74,5 kg valgomo maisto atliekų, ir pagrindinės maisto švaistymo priežastys – maisto sugedimas ir per didelis paruošto bei patiekto maisto kiekis. Šiame tyrime gauti maisto nuostolių ir atliekų įverčiai pagrindiniuose Lietuvos maisto tiekimo grandinės etapuose nustato atskaitos tašką, taip sudarant galimybes stebėti pokyčius ir atlikti tikslesnius ir labiau palyginamus vertinimus, laikui bėgant. Be to, šie įverčiai suteikia empirinį pagrindą, rengiant ir vertinant priemones, skirtas maisto nuostoliams ir atliekoms mažinti. Thu, 01 Jan 2026 00:00:00 GMT https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160458 2026-01-01T00:00:00Z https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160457 Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction Kapustynska, Viroslava Migraine is a complex neurological disorder characterized by strong inter- and intra-individual variability, which makes early forecasting difficult using only clinical observations. Wearable biosensors combined with machine learning offer new opportunities to detect subtle physiological changes that may precede migraine attacks and to develop individualized prediction models. This dissertation investigates migraine analysis and next-day prediction using physiological recordings collected under real-life monitoring conditions. Data were obtained with the Empatica Embrace Plus wearable device and include electrodermal activity, pulse rate, skin temperature, and movement-related signals. The analysis focuses on nocturnal recordings, since the night period provides a more stable physiological context with fewer external disturbances. Nights were standardized using sleep-based contextual selection and consistent night-level rules. The experimental framework is organized in two stages. In the first stage, a window-level binary classification task is used as an exploratory methodological analysis to examine how design choices influence model performance. Night recordings are segmented into analysis frames ranging from 5 to 120 minutes, statistical features are extracted, and the influence of signal preprocessing and feature representation is evaluated across several classifier families, including Random Forest, XGBoost, histogram-based gradient boosting, support vector machines, and k-nearest neighbors. In the second stage, the research evaluates next-day migraine prediction based on whole-night recordings. This stage refines the experimental methodology to obtain more reliable estimates of predictive performance under a stricter validation framework. The analysis focuses on the effect of temporal aggregation while comparing the same classifier families under consistent evaluation conditions. The results demonstrate considerable variability across participants in achievable prediction performance and optimal modeling configurations. Shorter analysis frames generally preserve informative short-term physiological changes, whereas longer windows tend to smooth these variations. Signal preprocessing shows a window-dependent effect and does not consistently improve performance. Overall, the results highlight the importance of temporal resolution, rigorous validation, and individualized modeling for wearable-based migraine prediction systems.; Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Thu, 01 Jan 2026 00:00:00 GMT https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/160457 2026-01-01T00:00:00Z