| dc.description.abstract | Disertacinio darbo aktualumas. Didėjanti rinkų liberalizacija, tolimiausių valstybių sienas peržengusi konkurencija, socialinė ir ekonominė pasaulio diferenciacija ir t. t. - XXI amžiaus veiksniai, keliantys naujų iššūkių ne tik verslo, bet ir viešajam sektoriui. Vis tvirčiau įsigali tendencija viešajame sektoriuje naudoti verslo praktikoje patikrintas ir teigiamai užsirekomendavusias valdymo priemones. Viena iš privataus sektoriaus „pasiskolintų“ ir pritaikytų viešajam sektoriui priemonių yra strateginis planavimas. Didelė institucijų strateginio planavimo reikšmė grindžiama tuo, kad jis sudaro prielaidas institucijų veiklos ir šalies ūkio plėtros procesams skatinti bei jų kryptingumui užtikrinti permanentiškai atskleidžiant, efektyviai paskirstant, racionaliai panaudojant ir kryptingai plėtojant institucijų veiklos potencialą. Strateginio planavimo principais pagrįsta ir tokiu būdu veiksminga viešojo administravimo sistema yra viena pagrindinių ES šalių viešojo sektoriaus būsenos skirtumų mažinimo sąlygų, kurios įgyvendinimas sudaro prielaidas sėkmingai socialinei ekonominei šalies plėtrai globalioje rinkoje. Taip traktuojamas strateginio planavimo vaidmuo yra viena iš esminių pasirinktos problemos nagrinėjimo aktualumo aplinkybių. Pastaruosius kelerius metus strateginis planavimas Lietuvos viešajame sektoriuje plėtojamas intensyviau. Net kelis kartus atnaujinta strateginio planavimo teisinė bazė, didinami reikalavimai valstybės institucijų strateginiams veiklos planams ir t. t. Kita vertus, šiandieninė institucijų praktika daugiau forma negu turiniu atitinka reikalavimus, keliamus strateginiam planavimui. Institucijos šioje valdymo srityje žengia pirmuosius žingsnius. Tokia praktika kontrastuoja su sukurtu nemažu teoriniu planavimo potencialu. Solidus metodinis potencialas stokoja integralumo institucijų strateginio planavimo sprendimams rengti ir priimti. Metodinis nepakankamumas ir nuolatiniai globalios aplinkos iššūkiai institucijoms lėmė mokslinių tyrimų krypties pasirinkimą. Mokslinė darbo problema. Siekiant strateginį planavimą, kaip sudėtingą efektyvaus valdymo priemonę, pritaikyti institucijoms, reikalingas didelis paruošiamasis darbas. Vienas sudėtingiausių darbo etapų yra strateginio planavimo principinio modelio parengimas ir jo komponentų konkretizavimas iki uždavinių sprendimo metodų. Šių priemonės panaudojimo uždavinių sprendimas nėra paprastas, nes iki šiol keliami dar iš esmės metodologinės bazės lygmens klausimai. Mokslinių tyrimų objektas. Institucijų strateginis planavimas ekonomikos principais grindžiamo šalies ūkio ir socialinės plėtros sąlygomis. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas − parengti institucijų strateginio planavimo modelį, kurio taikymas garantuotų racionalų strateginio fono formavimą, pagrįstų strateginių sprendimų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimo veiksmų plano rengimą, pagrįsto veiksmų plano įgyvendinimo monitoringą. Siekiant užsibrėžto tikslo, numatyti šie darbo uždaviniai: 1. Atskleisti institucijų strateginio planavimo vaidmenį, išnagrinėti jo principus, šalies institucijų teisinį reglamentavimą ir procedūrinę seką, nustatyti esmines strateginio planavimo tobulinimo kryptis ir pagrindines prielaidas. 2. Išryškinti strateginio planavimo metodologijų specifiką institucijų kontekste, išanalizuoti metodologinę bazę lemiančius veiksnius, parengti rekomendacijas metodologinėms nuostatoms derinti. 3. Atskleisti institucijų strateginio planavimo modelių įvairovę, struktūrizuoti, tarpusavyje lyginti modelius pagal parinktus požymius, apibrėžti siūlomo modelio komponentų turinį, pateikti racionalią komponentų sudėtį. 4. Inventorizuoti ir įvertinti institucijų strateginio planavimo uždavinių sprendimo metodus, pagal vertinimo rezultatus nustatyti metodinio aprūpinimo stipriąsias ir silpnąsias vietas siūlomų uždavinių sprendimo grandinėje, parengti veiksmingus ir efektyvius būdus strateginio planavimo uždaviniams spręsti. 5. Eksperimentu patvirtinti siūlomo strateginio planavimo uždavinių sprendimo metodų priimtinumą institucijoms. Tyrimų metodika. Darbe taikyta sisteminė analizė, leidusi atlikti plataus spektro tyrimų gautų rezultatų sintezę, grindžiamą logine abstrakcija. Mokslinio darbo naujumas 1. Susistemintos strateginio planavimo metodologijų savybės, atskleisti metodologinę bazę lemiančių veiksnių ir metodologijų sąsajos dėsningumai. 2. Sukurtas efektyvaus institucijų strateginio planavimo koncepciją išreiškiantis modelis, kurį sudaro racionalios sudėties komponentai, skirti formuoti strateginį foną, rengti ir priimti pagrįstus strateginius sprendimus, numatyti jų įgyvendinimo veiksmų planą, tikrinti pagrįsto plano įgyvendinimą. 3. Pasiūlytas institucijų strateginio planavimo modelis remiasi uždavinių sprendimo metodų, grindžiamų integruotos metodologijos principais, sinteze. Darbo rezultatai 1. Susistemintos nustatytinės ir plėtotinės strateginio planavimo metodologijų esminės savybės. 2. Nustatyti metodologinę bazę lemiančių veiksnių ir metodologijų sąsajos dėsningumai, kuriuos siūloma taikyti formuojant metodologijų integruotą derinį konkrečiai institucijų situacijai. 3. Sukurtas institucijų strateginio planavimo modelis, kurio taikymas įgalina planuoti, vadovaujantis principais, išreiškiančiais institucijų veiklos, nukreiptos į ateitį, siekius ir siekiams įgyvendinti keliamus reikalavimus. 4. Suformuotos institucijų strateginio planavimo uždavinių sprendimo tobulinimo gairės uždavinių sprendimo metodų rinkinių ir rekomendacijų jiems taikyti, atsižvelgiant į institucijos vidaus ir aplinkos sąlygas, pavidalu. 5. Parengti institucijų strateginių sprendimų įgyvendinimo planavimo metodai, pagrįsti integruotos metodologijos principais. | lit |
| dc.description.abstract | Topicality of the scientific work. With increasing market liberalisaition, competition that exceed the borders of the furthest states, social and economic differentiation of the world, etc. are the factors of the XXI century that raise new challenges not only in business but also in public sector. The tendency to use the means of management tested in business practice and having positive recommendations is firmly establishing in public sector. One of the means borrowed from the private sector and applied in public sector is strategic planning. The significance of strategic planning in institutions is based on the fact that it creates preconditions to stimulate the processes of development of activity in institutions and the economy of the country as well as to ensure their purposefulness by permanently revealing, efficiently distributing, rationally using and purposefully developing the potential of the activity of the institutions. Public administration system based on the principles of strategic planning and efficient in such a way is one of the main conditions to decrease the differences in EU public sector state fulfilling of which creates preconditions for successful social economic development of a country in global market. The role of the strategic planning treated in such a way is one of the essential factors of the relevance of analysing the chosen problem. Of later few years strategic planning in public sector of Lithuania is being developed more and more intensively. The legal basis of planning has actually been renewed a few times, the requirements for strategic plans of institutions are being increased, etc. On the other hand, the present practice in institutions meets the requirements of strategic planning more in their form than in their content. Institutions take their first steps in this management field. Such practice contrasts with a big theoretical potential of planning. Solid methodological potential lacks integrality with the strategic planning decision making in institutions. Methodological insufficiency and constant challenges of global environment to the institutions determined the choice of the direction of the scientific research. Scientific problem. In order to apply strategic planning as a sophisticated means in public institutions big preparatory work should be done. One of the most complicated stages of the work is preparation of a principal model of strategic planning and specifying its components up to the methods of objective fulfillment. Fulfillment of the tasks of using this means is not simple as we are still raising the questions on the level of methodological basis. Subject of the scientific research. Strategic planning of public institutions under the conditions of the state economy based on the principles of economics and social development. Scientific problem investigation level. Defining of the components of the model of strategic planning in public institutions, formation of their content, improvement of methodological and informational provision for fulfillment of the planning objectives, application of the potential of theoretical planning are a frequent subject of scientific research, often – the topic of scientific discussions. Analysis of the works of foreign scientists W. A. Anthony, T. L. Bill, R. Blair, J. M. Bryson, C. Collinge, I. D. Galloway, C. Joubert, E. Monkhouse, G. Wilkinson, L. Worrall, as well as Lithuanian scientists E. Jančauskas, R. Jucevičius, A. Raipa, K. Rekerta revealed the role of the strategic planning in institutions, the works of G. Dubauskas, B. Melnikas, S. Puškorius, D. Schultz, A. Vasiliauskas helped to clarify the requirements imposed on strategic planning. R. W. Backoff, G. A. Boyne, M. Fletcher, T. Forbes, I. D. Galloway, S. Harris, M. F. Hogan, J. Law, M. McHugh, P. C. Nutt, R. M. Walker, B. Wechsler, also M. Arimavičiūtė, A. Vasiliauskas tried to answer the questions of the methodological basis level. Results of the analysis of the scientific works of the authors enabled to systemathise the characteristics of strategic planning methodology, define the regularities of the correlation of the factors forming the requirements for the methodological basis and the methodologies. J. J. Byrd, D. K. O. Datta, M. Donnelly, L. Ervin, R. Hendrick, J. McClamroch, N. Rajagopalan, A. M. A. Rasheed, T. Sotirakou, S. L. Sowell, M. Zeppou and other mentioned theoretician offered models that express different conceptions of strategic planning in institutions. Analysis of the scientific works enabled to reveal the diversity of models of strategic planning in public institutions, possible variants of the content of the model and its components. Works of the following foreign scientists C. Barker, A. Baron, A. Ben-Yair, L. S. Brooks, D. F. Birks, K. Callahan, G. Clarke, R. M. Donelly, G. Dyson, L. English, N. Flynn, A. A. Goldsmith, D. Golenko-Ginzburg, J. Guthrie, Z. Laslo, M. Millet, P. C. Nutt, C. Talbot, C. Thunhurst, G. Uzulina, as well as the ones of the Lithuanian scientists N. Banaitienė, J. Bivainis, A. Butkevičius, R. Ginevičius, A. Kaklauskas, V. Podvezko, J. Rimas, R. Stačiokas, E. K. Zavadskas were useful in defining the methods of fulfilling the objectives of strategic planning in public institutions, also in determining perspectives of their efficient use. Aim and tasks of the work – to prepare a model of strategic planning of public institutions application of which would guarantee a rational formation of a strategic setting, preparation, making justifiable strategic decisions and preparation of a plan of action for their implementation, monitoring of implementing a reasonable plan. The following tasks were raised: 1. To reveal the role of strategic planning in public institutions, to analyse its principles, legal reglamentation of the institutions of the state as well as the procedural sequence, to define the essential directions of improving the strategic planning and the main preconditions for that. 2. To highlight the specifics of methodologies of strategic planning within the context of institutions, to analyse the factors determining the methodological basis, to prepare recommendations for harmonising methodologies. 3. To reveal the diversity of strategic planning models for public institutions, to structurise, intercompare the models according to the chosen features, to define the content of the components of the suggested model, to provide a rational composition of components. 4. To inventory and evaluate the methods applied in fulfilling the objectives of strategic planning of institutions, to define the strengths and the weaknesses of methodological provision in the range of the fulfillment of suggested objectives according to the results of the evaluation, to prepare effective and efficient ways for fulfilling strategic planning objectives. 5. To prove by experiment the acceptability of the suggested methods of fulfillment of strategic planning objectives to the public institutions. Methodology of the research. Systematic analysis was applied which enabled to perform a synthesis of the results received in the wide-range research. Scientific novelty 1. The qualities of strategic planning methodologies were systemathised, the regularities of the link between the factors determining the methodological basis as well as the methodologies were defined. 2. A model revealing the concept of the effective strategic planning of institutions was created. It is composed of components of rational composition intended for forming the strategic setting, for preparing and making reasoned strategic decisions, for foreseeing the action plan of their implementation, for checking the implementation of a reasoned plan. 3. The suggested model is based on the synthesis of the methods of fulfillment of objectives justified by the principles of integrated methodology. Results of the study 1. The main characteristics of prescriptive and emergent strategic planning approaches within the context of institutions were systemathised. 2. The regularities of the link between the factors determining the methodological basis as well as the methodologies were defined. It is suggested to apply them in forming an integrated combination of methodologies for a specific situation of institutions. 3. A model of strategic planning was created. Its application enables to plan under the guidance of the principles that express the future-facing objectives of activity of institutions as well as the requirements imposed on the objectives. 4. Guidelines for improving fulfillment of objectives of strategic planning were formed in the form of sets of methods as well as recommendations for their application in accordance with the internal and external conditions of institutions. 5. Methods for planning implementation of strategy in public institutions were prepared. They are based on the principles of integrated methodology. | eng |
