Kūrybos visuomenė Lietuvoje: kūrybos sampratos eskizas

Abstract

Tai pirmasis iš trijų straipsnių serijos, skirtos apžvelgti kūrybos visuomenės tyrimus Lietuvoje. Jame aptariamos šių tyrimų metu išryškėjusios kūrybos visuomenę grindžiančios kūrybos sampratos esminės charakteristikos. Atskleidžiama šių charakteristikų raiška tiek akademiniame moksle, tiek mene. Teigiama, kad nūdienį kūrybinį-technologinį metą, arba nūnai siekiančią rastis kūrybos visuomenę, prasmingai galima apmąstyti kritiškai pasitelkus Bergsono élan vital ir Heideggerio Ge-stell (ir jam giminingą subiectum) konceptus. Tiek mokslinę, tiek meninę veiklą grindžianti kūrybos samprata sietina su įvairiomis subjektiškumo apraiškomis – tikrovės kildinime iš subjektinio kūrybiškumo. Taip pat šiai sampratai būdinga sulieti ankstesnei modernybei esmingas dualistines (racionalumo ir iracionalumo etc.) skirtis bei siekti atskirų kūrybiškumo regionų susiliejimo vienoje technologinio-kūrybiškumo (apmąstymų) sklaidoje.

This is the first of a series of three articles surveying Lithuanian research on creative society. It discusses what has shown up to essentially characteristerize the conception of the creative. These characteristics in both academic science and art are exhibited. It is maintained that the contemporaty creative-technological time, or the currently striving-to-emerge creative society, can be fruitfully understood by invoking the concepts of Bergsonian élan vital and Heideggerian Ge-stell (and that related one of subiectum). The conception of the creative, which substantiates both scientific and artistic activity, is to be related to various manifestions of subjectity, i.e. to the derivation of actuality from subjectist creativity. Also, this conception merges the essential distinctions of modernity (such as rationality and irrationality etc.) and strives for a merging of separated regions of creativity into the development of (the reflection over) technological-creativity.