Kūrybos visuomenė Lietuvoje: kūrybos visuomenės vizija ir gairės

Abstract

Tai antras iš trijų straipsnių serijos, skirtos apžvelgti kūrybos visuomenės tyrimus Lietuvoje. Čia aptariami šių tyrimų metu išryškėję kūrybos visuomenės filosofiniai, estetiniai, sociologiniai, komunikaciniai, etiniai, ekonominiai, teisiniai bei organizaciniai aspektai. Parodoma kūrybininko ir kūrybos visuomenės sąveika, kūrybiškumo sklaidai kylančios kliūtys bei šiai sklaidai reikalingos komunikacinės, teisinės, organizacinės ir kt. prielaidos. Atskleidžiama naujosios kūrybos visuomenės specifika parodant skirtumus ar sąveikas tarp kultūrų industrijų ir kūrybos industrijų, socialinio kapitalo ir kūrybos kapitalo, industrinės visuomenės darbininko ir postindustrinės visuomenės kūrybininko, moderniosios „genialios“ kūrybos ir kūrybos kaip pliuralistinės, sąmoningai organizuotos veiklos, klasikinio organizacijos identiteto ir kūrybinio centro identiteto ir t. t.

This is the second of three articles surveying research on the creative society carried out in Lithuania. It discusses what philosophical, aesthetic, sociological, communicative, ethical, economic, legal and organizational aspects of the creative society have shown up during this research. It exhibits the interaction of the creator and the creative society, the obstacles to the propagation of creativity, as well as communicative, legal, organisational etc. prerequisites for this development. It demonstrates: the distinctiveness of the novel creative society by showing differences or interactions between culture industries and creative industries, social capital and creative capital, the worker in the industrial society and the creator in the postindustrial society, modern „genius“ creativity and creation as pluralistic, purposely organised activity, classical organizational identity and Creative center identity etc.