Tarpkultūrinė komunikacija akademinėje bendruomenėje: užsieniečių mokslininkų integracija Lietuvos institucijose

Abstract

Sparčiai besikeičiančioje, tarptautinėje darbo rinkoje, kuri apima tiek verslo, tiek akademinę aplinką, tarpkultūrinė kompetencija yra laikoma būtinybe. Užsienio mokslininkų mobilumą, įdarbinimą ir integraciją dar labiau paskatina Europos Sąjungos dokumentai. Dėl šių priežasčių, aukštojo mokslo institucijoms, kaip niekad svarbu užtikrinti tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių ugdymą. Šio magistro darbo teorinėje dalyje analizuojamos priežastys, kodėl yra samdomi kitų šalių aukštos kvalifikacijos specialistai, kuo ypatinga komunikacija darbo aplinkoje ir tarpkultūrinės komunikacijos vaidmuo iš užsienio atvykusių darbuotojų integracijos procese. Pasitelkus kokybinius pusiau struktūruotus interviu, pirmiausiai siekta išsiaiškinti informantų nuomonę apie tarptautiškumo svarbą Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms. Paskui mėginta nustatyti veiksnius, padedančius arba trukdančius integruotis Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Kiekybinio tyrimo, naudojant anketą, siekta išsiaiškinti tarpkultūrinės komunikacijos svarbą akademinėje bendruomenėje ir kokį poveikį ji daro iš užsienio atvykusiems dėstytojams ir mokslininkams adaptuojantis Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Gauti duomenys atskleidė, kad atvykę mokslininkai skatina tarptautiškumą, padidina bendradarbiavimo galimybes ir suteikia institucijoms konkurencinį pranašumą. Negana to, tarpkultūrinės komunikacijos aspektai, tokie kaip: kitų kultūrų supratimas, bendravimas anglų kalba, įvadinės informacijos suteikimas, bendravimas su kolegomis – svarbiausi veiksniai iš užsienio atvykusių kolegų integracijos procese. Remiantis gautais tyrimų duomenimis, pateikiamos rekomendacijos, kurios padėtų greičiau integruotis iš užsienio atvykusiems mokslininkams ir dėstytojams bei leistų ugdyti tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius. Šį darbą sudaro 10 dalių: įvadas, literatūros dalis, metodologinė ir empirinė dalis, mokslinė diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Šį magistro darbą sudaro 62 puslapiai teksto be priedų, 10 iliustracijų, 56 bibliografiniai šaltiniai. Darbo priedai pridedami atskirai.

In the rapidly changing international labour market, including both business and academic environments, intercultural competence is considered a necessity. The mobility, employment and integration of foreign scientists are further stimulated by the documents of the European Union. Due to these reasons, it is now more important than ever to ensure the proper development of intercultural communication skills for higher education institutions. In the theoretical part of this master thesis, the reasons why foreign highly qualified specialists are being employed in Lithuania, what are the specifics of communication in their work environment and what is the role of intercultural communication in the integration process of foreign workers are analysed. Firstly, it was intended to determine the opinion of informants on the importance of internationality in Lithuanian higher education institutions by using qualitative half-structured interviews. Afterwards, it was intended to identify the causes that facilitate or perturb the integration in Lithuanian higher education institutions. It was also intended to assess the importance of intercultural communication in the academic environment and its impact for foreign professors and scientists during adaptation in Lithuanian higher education institutions by using a questionnaire as a quantitative analysis measure. According to the results, foreign scientists are stimulating internationality, increasing collaboration opportunities and providing a competitive edge for the institutions. What is more, the intercultural communication aspects, such as the understanding of different cultures, communication in English, introductory information bestowal, communication with colleagues; are the most important factors during the integration process of foreign colleagues. Based on the results, the recommendations for the integration process and intercultural communication skills development facilitation are also provided. This thesis consists of 10 parts: introduction, literature analysis part, methodological and empirical part, scientific discussion, conclusions, recommendations, bibliography list and supplement. This thesis has 62 pages of text without supplement, 10 illustrations, 56 bibliographical entries. The supplement of the thesis is attached separately.