Melagingų naujienų plitimas socialiniuose tinkluose

Abstract

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama melagingų naujienų teorinė sąvoka, plitimo aspektai, išskiriami tipai bei identifikavimo būdai. Taip pat nagrinėjama botų samprata, jų veikimo principai, kategorijos, funkcijos ir sklaidos galimybės. Kiekybinio empirinio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti tiriamos grupės supratimą, mintis, jausmus, potyrius ir priimamus sprendimus. Nagrinėjamas socialinių tinklų vartotojų gebėjimas atpažinti melagingas naujienas. Kokybinio empirinio tyrimo metu atliekama pusiau struktūruoto interviu kokybinė analizė, siekiant išsiaiškinti skirtingų specialybių atstovų patirtis, tiesiogiai susiduriant su socialiniuose tinkluose aktyviai paplitusiomis melagingomis naujienomis, efektyviausiais melagingų naujienų identifikavimo būdais ir interneto kanalais, kurie yra rekomenduojami ir nerekomenduojami sekti, pateikiamų naujienų atžvilgiu. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos rekomendacijos padėsiančios visuomenei efektyviai pastebėti ir atskirti realią faktinę informaciją nuo išgalvotos melagingos, taip pat pateikiamos ir darbo išvados. Darbą sudaro 7 dalys: Įvadas, teorinė dalis, metodologinė ir empirinė dalis, mokslinė diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros ir kitų šaltinių sąrašas. Darbo apimtis – 63 p. teksto be priedų, 23 iliustr., 11 lent., 70 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The final master's work examines the theoretical concept of false news, aspects of spread, distinguishes types and methods of identification. The notion of bots, their principles of operation, categories, functions, and dissemination possibilities are also examined. The quantitative empirical study aims to clarify the understanding, thoughts, feelings, experiences, and decisions taken by the group under investigation. The ability of social network users to identify false news is being explored. Qualitative empirical research shall include qualitative analysis of the semi-structured interview in order to ascertain the experience of the different specialists, in direct contact with false news actively disseminated on social networks, the most effective ways of identifying false news, and the Internet channels that are recommended and not recommended to follow, in relation to the news provided. Based on the results of the research, recommendations are made to help the public effectively spot and distinguish actual factual information from fictional false information, and the conclusion of work is presented. The work consists of 7 parts: Introduction, theoretical part, methodological and empirical part, scientific discussion, conclusions and recommendations, list of literature, and other sources. The scope of the work is 63 pages of text without appendixes, 23 pictures, 11 tables, 70 bibliographical sources. Work attachments are included separately.