Politikos komunikacija situacijos interpretacijoje: euro įvedimo Lietuvoje atvejis

Abstract

Valstybėje vykstant svarbiems pokyčiams, visuomenėje išauga informacijos iš valdžios institucijų poreikis, o jo nepatenkinimas gali nulemti neformaliosios komunikacijos sklidimą. Todėl baigiamajame magistro darbe buvo siekiama ištirti valdžios institucijų vykdomos komunikacijos, orientuotos į plačiąją visuomenę tikintis teigiamų rezultatų – t. y., kad gyventojai ne tik turėtų informacijos apie tam tikrus sprendimus, bet juos ir pozityviau vertintų - įgyvendinimą. Analizei pasirinkta euro įvedimo Lietuvoje viešinimo kampanijos raiška žiniasklaidoje, kuria pasiekti lūkesčius viršiję rezultatai. Pirmojoje analitinėje dalyje nagrinėjamas politikos komunikacijos procesų reikšmingumas analizuojamam atvejui, atkreipiant dėmesį į tai, kad valdžios institucijų komunikacija yra apsunkinta išankstinio neigiamo visuomenės nusistatymo. Taip pat nemažai dėmesio skiriama žiniasklaidos vaidmeniui šiuose procesuose apibrėžti. Antrojoje šio darbo dalyje analizuojama gandų reikšmė viešojoje politikoje, pristatomi pagrindiniai trys euro įvedimą supę gandai bei jų atsiradimą galėjusios nulemti priežastys. Trečiojoje dalyje analizuojama komunikacinė kampanija nacionaliniuose televizijos kanaluose ir nacionaliniuose dienraščiuose, taip pat pateikiami ekspertinio interviu rezultatai. Darbe atliktas tyrimas parodė, kad viešinimo kampanija vykdyta atsižvelgiant į visuomenės poreikius − konstruoti pranešimai, kuriais siekta panaikinti visuomenėje vyraujančias baimes, susijusias su nacionaliniu tapatumu bei kainų kilimu, o procesai, reikalaujantys gilesnių ekonominių žinių, visuomenei aiškinti retai. Tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad politiniai lyderiai į viešinimo kampaniją įtraukti nežymiai, dažniausiai tik tais atvejais, kai pateikiama neutrali informacija. Tokia viešinimo pozicija buvo siekiama kuo mažesnių politikos lyderių sąsajų su galimomis neigiamomis euro įvedimo pasekmėmis. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas, priedai.

A need of information from the authorities increases in a society when the state faces major changes; failure to satisfy such need may result in a spread of informal communication. Therefore the objective of the Master's thesis was to analyze communication of the authorities with the general public in anticipation of positive results, i.e., to inform citizens of certain decisions and to acquire positive attitude of the public. For an object of the analysis was chosen the expression of the publicity campaign in mass media for introduction of euro in Lithuania which results exceeded expectations. The first part analyzes significance of political communication to the case and points attention to the fact that communication of the authorities is burdened with prior negative public attitudes. Also a significant amount of effort is given to define a role of mass media in these processes. The second part of the thesis analyzes significance of rumors in public policy; three main rumors associated with introduction of euro as well as possible causes of those rumors are presented in the second part. The third part analyzes the communication campaign on national television and national newspapers as well as provides the results of an expert interview. The results of the analysis revealed that the publicity campaign was carried out with society's interests in mind: messages were aimed at eliminating prevailing fears related to national identity and price increases, whereas processes requiring more in depth economic knowledge were rarely explained the public. The results revealed that political leaders were not strongly involved in the publicity campaign, usually they were mentioned when the provided information was neutral. Such strategy was chosen in order to minimize associative relation of political leaders with possible negative consequences of introduction of euro. Volume of the thesis: 104p. of text without appendices, 18 figures, 4 tables, 80 bibliographic sources. Appendices are provided separately.