Modernizmo architektūros praradimai Lietuvoje

Abstract

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas Lietuvos sovietmečio architektūros palikimas ir keliama hipotezė, kad Lietuvoje yra vertingų modernizmo stiliaus bruožų turinčių pastatų, kurie nevertinami nyksta. Darbe analizuojami Vakarų Europos modernizmo architektūros bruožai, atliekama „etalonų“ analizė, siekiama įvardinti ir įvertinti Lietuvos modernizmo stiliaus bruožų turinčių sovietmečio statinių savitumus, atskleisti vertingiausias XX amžiaus Lietuvos architektūros savybes ir apibūdinti dabartinę būklę. Nagrinėjami XX amžiaus architektūros raidos ypatumai, stiliaus savitumai, vertės ir paveldo aspektai. Keliami modernizmo architektūros paveldosaugos klausimai tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje ir įvardyjami didžiausi stiliaus praradimai. Baigiamajame darbe prieinama išvados, kad Lietuvoje yra modernizmo stiliaus tendencijas atitinkančių pastatų, kurie turėtų būti laikomi neatsiejama architektūros istorijos dalimi ir todėl saugomi, tačiau jie sparčiai nyksta.

The architectural heritage of the Soviet period Lithuania is analyzed in the Master paper and the hypothesis that the buildings, rich of valuable modernistic features, are unjustifiably withering, is discussed. The examples of Western European modern movement architecture features are analyzed, in order to uncover and evaluate the peculiarities of the Soviet period buildings, featuring the modernism style of the 20th century Lithuanian architecture, and their present state is described. The peculiarities of the 20th century architecture development, the singularities of the modernism style, the value and heritage aspects are broadly described in the paper. The concern of the 20th century Lithuanian architecture heritage preservation are discussed both in theoretical and practical level. The most significant loss of style examples are named. The conclusion of the paper is that there are a number of buildings featuring the modernism style tendencies in Lithuania, and these should be acknowledged as the concurrent part of architectural history and therefore - preserved.