Medinės tradicinės statybos išsaugojimo ir puoselėjimo priemonių tyrimas

Abstract

Medinės tradicinės statybos tęstinumas lemia medinio paveldo išlikimą bei formuoja brandžią bendruomenišką visuomenę. Pakankamai patirties medinės tradicinės statybos puoselėjimo bei saugojimo klausimais neturinti Lietuva kasmet skiria vis daugiau dėmesio šiai problemai spręsti, tačiau visuomenės sąmoningumas ir požiūris į problematikos aktualumą sunkiai pajudinamas iš sąstingio. Techninių išteklių bei žinių trūkumas vis dar opus, o paveldosaugos sistemoje galima įžvelgti daug spragų. Kadangi daugelis autentiškų medinių objektų Lietuvoje priklauso paveldui, darbe analizuojama ir paveldosaugos raida, nulėmusi dabartinę dailidystės padėtį Lietuvoje. Medinio paveldo apsauga šiuo metu visame pasaulyje yra viena problemiškiausių, tačiau ja Norvegijoje ir Japonijoje susirūpinta žymiai anksčiau. Abi užsienio šalys sėkmingai pritaiko ir puoselėja išsaugotas ir per šimtus metų susiformavusias tradicinės medinės statybos tradicijas, o jų pažangiausios paveldosaugos sistemos visuotinai pripažintos vienomis pavyzdingiausių. Darbe analizuojama jų istorija, specifinė metodika, konkretūs atvejai ir tradicinės medinės statybos ypatumai, gvildenami unikalūs pavyzdžiai, gaivinantys ir formuojantys visuomenės požiūrį į medinį paveldą. Pasinaudojus laiko patvirtinta Norvegijos bei Japonijos patirtimi darbe pateikiami siūlymai ir rekomendacijos, laiduojančios medinės tradicinės statybos išsaugojimą ir puoselėjimą Lietuvoje.

The continuity of wooden building construction leads to the preservation of vernacular wooden architecture and forms a mature society. Lithuania lacks appropriate experience in fostering and preserving vernacular wooden architecture but focuses on this problem more and more with each year, even though societal consciousness and awareness of this problem is hardly moving from stagnation. Lack of technical resources and knowledge is still a sore subject and heritage protection laws are still full of holes. Many of the authentic wooden buildings belongs to the cultural heritage, therefore the history of heritage protection is analyzed in this work. The protection of wooden architecture particularly, is one of the most problematic areas of all heritage protection. Despite this fact, countries like Norway and Japan focused on this problem a lot earlier. Both of the mentioned countries successfully applies and fosters traditions of vernacular wooden architecture, which formed centuries ago. Also these countries have one of the most advanced cultural heritage law systems which are looked at as examples. The history, methodology, examples and specificity of the mentioned heritage law systems from Norway and Japan are analyzed in this work. Using the information gathered, concrete suggestions and recommendations for wooden vernacular architectural heritage in Lithuania are provided.