Vertybinių pokyčių reikšmė darniai užstatytos aplinkos plėtrai postsovietinėse šalyse

Abstract

Darbe tiriama vertybinių pokyčių ir darnios užstatytos aplinkos sąveika postsovietinėse šalyse. Darbe siekiama pagrįsti Ronaldo Ingleharto modernizacijos teorijos ir Geertso Hofstede'o kultūrinių dimensijų teorijos prielaidas, remiantis postsovietinių valstybių duomenimis bei ypatingą dėmesį atkreipiant darniai užstatytos aplinkos plėtrai. Remiantis atlikta kultūrinių vertybių pokyčių tendencijų ir jų sąveikos su darnia užstatytos aplinkos plėtra postsovietinėse šalyse analize, darbe pagrįsta R. Ingleharto modernizacijos teorijos ir G. Hofstede'o kultūrinių dimensijų teorines prielaidas. Daroma išvada, kad tiek darniai užstatytos aplinkos plėtrai, tiek apskritai šalies ekonominiam vystymuisi svarbūs ne tik ekonominiai rodikliai, bet visuomenės pažiūros ir nuostatos, ypač mentalitetas, istorinė patirtis, nacionalinės kultūros ypatumai ir visuomenės puoselėjamos vertybės. Vertybių ir jų pokyčių krypčių analizė parodė, kad labiau darniam užstatytos aplinkos vystymui \"subrendusios\" Baltijos šalys (iš jų ypač Estija), Rusija ir Kazachstanas, o Armėnijoje, Azerbaidžane, Kirgizijoje, Turkmėnijoje, Tadžikijoje ir Uzbekistane visuomenėse pirmenybė tebeteikiama darbui, darbo tikslų siekimui. Jose sveikatai nekenksminga, estetinį poveikį sukelianti gamtinė ir užstatyta aplinka nėra prioritetinis uždavinys. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 66 p. teksto be priedų, 2 lentelės, 32 pav., 63 bibliografiniai šaltiniai.

In the Diploma paper an attempt is made to analyse the role of values changes for sustainable urban development in post-Soviet countries. The author aims to support thesis of R. Inglehart's modernization theory and G. Hofstede's cultural dimension theory on basis of data concerning post-Soviet countries and emphasising the sustainable urban development. The research has revealed that there is a substantial link between country's values changes, economic growth and sustainable urban development. It has been shown that a 'paradigm shift' to sustainability in the built environment will not occur unless there is a fundamental change in personal cultural values. The analysis of values changes and their connection with sustainable urban development has shown that Baltic countries (in particular Estonia), in many cases Russia and Kazakhstan are on the right path towards sustainable development, while the societes of Armenia, Azerbajian, Kyrgystan, Turkmenistan, Tajikistan and Uzbekistan still prefer hard work values. Healthy environment, aesthetic factor of natural and built environments in later countries are not a priority. Structure: introduction, 3 chapters, conclusion, references. Thesis consist of: 66 p. text without appendixes, 32 pictures, 2 tables, 63 bibliographical entries.