Nebenaudojamų militaristinio paveldo objektų pritaikymo visuomenės poreikiams galimybių studija Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimo antrojo reduto pavyzdžiu

Abstract

Dauguma įtvirtinimų ir pastatų, pastatytų XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, buvo skirta miestų arba jų atskirų dalių saugumo užtikrinimui. Keičiantis politinei padėčiai ir tobulėjant karo technikai bei inžinerinėms sistemoms, jie tapo nebenaudojami. Šiuo metu nenaudojamos teritorijos ir statiniai nebeatlieka savo funkcijų ir kelia socialines bei aplinkosaugos problemas. Tačiau likę tušti įtvirtinimai ir kariniai pastatai, įvertinus istorinius, urbanistinius ir paveldo privalumus, buvo pripažinti kultūrine bei architektūrine vertybe, nes analogiškų tvirtovės statinių, ypač požeminių, nėra išlikę visoje Rytų Europoje. Todėl baigiamajame darbe buvo vertinamos nebenaudojamų militaristinio paveldo objektų ir teritorijų pritaikymo visuomenės ir turizmo poreikiams galimybės, atsižvelgiant į jų patrauklumą ir teigiamus jau įvykdytos analogiškų objektų konversijos pavyzdžius Lietuvoje ir pasaulyje. Išanalizuoti galimi finansavimo mechanizmai, tvarkant nebenaudojamus militaristinius objektus, atlikta PĮSETA(Politiniu, įstatyminiu, socialiniu, ekonominiu, technologiniu, aplinkosauginiu aspektu) analizė, aprašyti planavimo bei naudojimo procedūras nulemiantys veiksniai. Pagal atliktą analizę yra pateiktas Linkuvos įtvirtinimo antrojo reduto teritorijos projektinis pasiūlymas, kurio tikslas yra surasti naują paskirtį šiai teritorijai ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Darbo apimtis – 80 p. teksto be priedų, 12 iliustr., 13 lent., 67 informaciniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

Lots of fortifications and constructions which were built in the 19th and in the beginning of the 20th century were detailed for guarding cities or separate districts. Because of changes in the position of political affairs and developments in the military technology and engineering systems buildings were found disused. Nowadays these territories omit their functions and cause social and environmental problems. However, due to historical, urban and heritage significance, remaining empty fortifications and military constructions were recognized as cultural and architectural value. Even though analogical reinforcements, especially underground, do not remain anymore in all Eastern Europe. Therefore in this final handout was presented a feasibility study of disused military heritage objects and territories of the public needs and touring opportunities by considering their attractiveness and positive already established analogical buildings’ conversion’s examples in Lithuania and in the world. Also were analyzed sponsorship possibilities while arranging disused military objects. Moreover, was done (PĮSETA) analysis and described factors that determine planning and using procedures. In conformity to above mentioned analysis is introduced the project of the Linkuva reinforcement’s second redoubt .The aim of this project is to find the new purpose in this territory’s use and to adjust it for the public needs. There are 80 pages without extras, 12 fig., 13 tables, 67 sources of information. Extras are added separately.