Vamzdyno nuogulų tyrimas ir apibūdinimas

Abstract

Baigiamajame magistro darbe „Vamzdyno nuogulų tyrimas ir apibūdinimas“, apžvelgus mokslinės literatūros šaltinius, apibūdintos ant vamzdžių vidinių sienelių susidarančios nuogulos, kurių sudėtyje vyrauja geležies junginiai. Nagrinėjama, kokią įtaką vandens kokybei turi ant skirtingų medžiagų vamzdžių vidinių sienelių susidariusios nuogulos. Aptariama, kokios dėl nuogulų susidarymo iškyla problemos vandentiekio sistemoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas, sumontavus du eksperimentinius stendus. Juos sudarė skirtingų medžiagų (PE, cinkuoto plieno ir seno plieno) vamzdynų sistemos, kuriomis cirkuliavo skirtingos kokybės vanduo. Buvo nustatyta kiekybinė ir kokybinė nuogulų sudėtis. Kiekybinė sudėtis apibūdinta ChDS pokyčiu, esant skirtingai vandens išbuvimo trukmei vamzdyne. Kokybinę sudėtį apibūdina geležies, mangano junginių, amonio jonų, nitritų ir nitratų koncentracijos vandenyje. Tai pat nustatyta vamzdyno nuogulų granuliometrinė sudėtis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrosios geležies koncentracija mažiausia buvo PE, o didžiausia – seno plieno vamzdyno mėginiuose. PE vamzdyne mangano koncentracija didėjo ilgėjant vandens užsistovėjimo trukmei. Amonio jonų, nitritų ir nitratų kiekiai mėginiuose neviršijo higienos normų. PE vamzdynų nuogulų ChDS rodikliai buvo mažiausi abiejuose stenduose. Palyginus eksperimentinių stendų nuogulų mėginių rezultatus, paaiškėjo, kad ChDS reikšmės priklauso nuo vandens kokybės, kuris tekėjo vamzdynais. Nustatyta, kad tiek ketaus, tiek plieninio vamzdyno nuogulų pagrindinę dalį sudaro dalelės, kurių dydis mažesnis už 0,2 mm.

In the Master‘s Thesis \"The research and characterization of pipeline scales\" the literature review of scientific sources was described pipeline scales which contains predominantly iron compounds. The impact of water quality on the pipeline scales was investigated. Negative impact of the formation of pipeline scales on water distribution system was analysed. Experimental investigation was carried out in the laboratory scaled equipment at Water Management Department of VGTU. Experimental pipelines consist of different materials (galvanized steel, old steel and polyethylene (PE)) pipe system with circulated different water quality. The quantitative and qualitative composition of the scales was measured. The quantitative composition was described of the change of COD under different water age in to the different pipelines. The qualitative composition was described by iron, manganese compounds, ammonium, nitrite and nitrate concentrations in water. It was also set the particle size content of pipeline scales. Results showed that the lowest iron concentration was in PE pipe samples and the highest in an old steel pipe samples. The concentration of manganese increased with increasing duration of water age in PE pipe. Ammonium ions, nitrite and nitrate levels didn't exceed the requirements of hygiene norm. The lowest COD rates were in PE pipe scales in both laboratory scaled equipments. It was found that COD values depend on the quality of water that circulated in pipeline. It was found that the main part of particles size was less than 0.2 mm in the iron and steel pipe scales.