Pastatų su stikliniais fasadais šilumos režimo analizė

Abstract

Baigiamajame magistro darbe buvo išanalizuota didelių įstiklintų atitvarų plotų įtaka šildymo ir vėsinimo energijos sąnaudoms. Atlikta stiklo paketų, jų terminių savybių bei pasyvių energijos taupymo priemonių taikymo apžvalga. Konkretiems objektams pasirinkti penki energijos poreikių analizės variantai. Nustatyta, kaip energijos poreikius įtakoja didžiausio įstiklinto pastato fasado orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, skirtingos stiklo paketų optinės ir šiluminės savybės bei pasyvių energiją taupančių priemonių naudojimas. Išnagrinėta apie septyniasdešimt skaičiavimo variantų. Palyginti skirtingų vėsinimo poreikių skaičiavimo metodikų rezultatai. Atlikta 2009 – 2010 m. šildymo sezono vidutinių išorės oro temperatūrų analizė. Natūrinėmis sąlygomis nustatytas patalpų oro temperatūros ir santykinio drėgnumo kitimas ir palyginta su reglamentuojamomis vertėmis. Nagrinėjamajame objekte atlikta skaičiuojamųjų ir faktinių šilumos suvartojimų, perskaičiuotų į norminius dydžius, palyginamoji analizė.

The Master's degree paper analyses the influence of large glazed areas of heating and cooling energy costs. Carried out the review of glazing, their thermal properties and the passive energy saving measures. The analysis of five options for energy needs of certain objects has been done. Established the affect to energy needs of the largest glazed façade orientation of the world's countries, different glazing optical and thermal properties and passive energy-saving tools. Examined about seventy calculation options. The results of different methods of calculating the cooling needs have been compared. Carried out the average outside air temperature analysis in 2009 - 2010 heating season. At subsistence conditions the indoor air temperature and relative humidity has been identified, and compared with the governing values. The comparative analysis in considered object of estimated and actual consumption of heat, expressed in the normative values, has been done.