Verslo sąlygų palankumo vertinimo modelis

Abstract

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama verslo sąlygų palankumo vertinimo objektyvumo problema, verslo sąlygų vertinimo tikslai ir būdai. Išnagrinėtas esamas metodinis verslo sąlygų palankumo vertinimo potencialas ir atlikta verslo sąlygų palankumo vertinimo modelių ir metodikų tinkamumo analizė. Tarpusavyje palyginti dažniausiai vertinami verslo sąlygų palankumo veiksniai ir atlikta pagrindinių analizuojamų veiksnių įtakos galutiniam rezultatui pagal skirtingus modelius ir metodikas analizė. Nustatyta ir palyginta pagrindinių verslo sąlygų palankumo veiksnių koncentracija pagal esamus vertinimo modelius ir metodikas. Remiantis atliktomis analizėmis ir palyginimais, nustatytos verslo sąlygų vertinimo tobulinimo krypties alternatyvos. Remiantis atlikta alternatyvų analize, pasirinkta tinkamiausia tobulinimo kryptis, pateikti pasiūlymai verslo sąlygų palankumo vertinimo tobulinimui. Patobulinus verslo sąlygų palankumo vertinimo modelį, atliktas empirinis tyrimas. Gauti tyrimo rezultatai palyginti su tyrimo rezultatais pagal bazinį modelį. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados ir siūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, teorinė dalis, analitinė dalis, empirinis tyrimas, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 68 p. teksto be priedų, 13 iliustr., 11 lent., 64 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

Final paper analysis the problem of assessing ease of doing business and methods to assess ease of doing business. Part of available models and methodologies evaluating ease of doing business level are overrwieved and compared in this paper. After comparison current methods of assessing ease of doing business are evaluated. Most ofently used indicators from different models that are used in assessment process of ease of doing business are compared. Concentration of most ofently used indicators is stated afterwards in a comparison way. Concentration in this work is the term used to describe influence of indicators, that are included into list of most ofently used indicators to final score of ease of doing business. Alternatives to improve current methodological potential of assessing ease of doing business are stated. After alternative analysis decision of improving current World Bank‘s ease of doing business assessment model is made. Author‘s proposals in improving the model are stated and research is carried. Results are compared with World Bank‘s „Doing Business“ results. Conclusions and suggestions for further are stated at the end of the paper.