Vilniaus Naujamiesčio viršutinės terasos urbanistinės erdvinės sistemos regeneracija

Abstract

Miesto centrinės dalies vystymas, vizualinio identiteto stiprinimas, kultūros paveldo ir gamtinės struktūros vertybių išsaugojimas ir įprasminimas yra vienos svarbiausių šiandienos istorinių miestų centrų plėtros problemų Europoje ir Lietuvoje. Baigiamajame darbe (toliau BD) nagrinėjama teritorija-Vilniaus Naujamiesčio viršutinė terasa yra centrinėje miesto dalyje. Sovietmečiu šioje teritorijoje atsirado daug urbanistinės struktūros deformacijų: skurdžios architektūros daugiabučių blokinių namų, stambių pramonės kompleksų kvartalų, urbanistinių dykrų teritorijų ir kt., o dėl tam tikrų istorinės raidos ypatumų nebuvo suformuota kokybiška visuomeninių urbanistinių erdvių sistema bei išvystyti urbanistiniai ryšiai su Senamiesčiu. Dabartinė BD teritorija pasižymi vietos identiteto stoka, gamtinės struktūros ignoravimu, urbanistinio audinio meninės – kompozicinės kokybės trūkumu, chaotiška urbanistine struktūra bei dideliu urbanistinės plėtros potencialu. Todėl baigiamajame magistro studijų darbe analizuojamos Vilniaus Naujamiesčio viršutinės terasos urbanistinės erdvinės sistemos regeneracijos galimybės per vietos tapatumo ir vizualinio identiteto paieškas, atkreipiant dėmesį į gamtinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimą ir įprasminimą. Remiantis profesine literatūra, atlikta vietos istorine-urbanistine, paveldosaugine ir urbanizuoto kraštovaizdžio analize bei analogų studijomis, kuriamas centrinės miesto dalies urbanistinės plėtros hierarchizuotas sisteminis modelis. Pagal jį ruošiama BD teritorijos urbanistinė-erdvinė koncepcija, kurioje detalizuojami trys skirtingo rango urbanistiniai mazgai su charakteringais urbanistiniais kompleksais. Šie kompleksai reprezentuoja svarbias struktūrines ribas ir funkcinį-kompozicinį teritorijos branduolį. Taip pat vaizduojami sisteminiai ryšiai tarp mazgų ir aplinkinių struktūrų. Darbo pabaigoje įvertinamos pasiūlytų sprendinių pasekmės, pateikiamos išvados ir siūlymai.

The urban development of city central part, enhancement of place visual identity, preservation and representation of cultural heritage and natural structure are one of the most important today‘s historical cities centers development problems in Europe and Lithuania. Author in final thesis analyses upper terrace of Naujamiestis district in Vilnius city center. In Soviet times this area experienced many urban structure deformations: the pour architecture urban blocks and industrial complexes were built, many devastated places appeared ect. Due to certain peculiarities of historical growth the high quality system of urban spaces and urban connections to the Old Town has not been formed or developed. Today‘s territory is characterized by the lack of local visual identity, pour quality of urban composition and aesthetics, chaotic urban structure and by great potential of urban development. Therefore, author in final thesis analyzes urban regeneration opportunities of urban spatial system of the upper terrace of Naujamiestis district in Vilnius within focusing on presentation and preservation of cultural, natural values and indentity of the place. Based on professional literature, study of analogues, urban-historical, heritage and urban landscape analysis the systemic hierarchical urban development model of the city center was created. Based on this model the urban-spatial concept of the upper terrace of Naujamiestis district was made. In this concept author analyses three different hierarchical range urban nodes with them signifying urban complexes. These urban complexes represent important urban edges and functional - compositional core of the territory. Concept also depicts systemic links between urban nodes and surrounding urban structures. At the end consequences of proposed solutions were evaluated, conclusions and proposals were made.