Assessment of Circular Economy as One of the Model of Sustainable Development

Abstract

There are still debates in the scientific literature about the circular economy as one of the models of sustainable development. Therefore, the current article aims at assessing of the circular economy as one of the models of sustainable development in the OECD countries. The following methods were employed for the research: analytic hierarchy process method (AHP), a technique for order of preference by similarity to ideal solution (TOPSIS), an evaluation based on distance from average solution (EDAS), and meta- regression analysis. AHP method with experts’ assistance was used to determine the weights for the indicators of the circular economy. TOPSIS and EDAS methods were used to reveal which OECD countries have the strongest circular economy. The meta- regression analysis method was used to determine if the circular economy has an impact sustainable development. Based on the AHP, the municipal waste generated, patents in environment-related technologies, renewable energy, CO2 emission, and the number of passenger cars in use have the most significant impact on the circular economy. The results revealed that the strongest circular economy has Japan, and the weakest has Australia (according to TOPSIS) and Mexico (according to EDAS). Additionally, based on the meta-regression analysis, unemployment rate, poverty rate, air pollution exposure, and CO2 emission per capita are statistically significant indicators, and they do have a negative impact on sustainable development, while gross domestic expenditure on R&D, renewable energy, number of passenger cars in use, and households with Internet access are statistically significant indicators, and they do have a positive impact on sustainable development. Structure: introduction, theoretical framework of circular economy as one of the models of sustainable development, methodology of the assessment of the circular economy as one of the models of sustainable development, and empirical results of the assessment of the circular economy as one of the models of sustainable development, conclusions, recommendations, and reference. Thesis consists of: 79 p. without appendices, 22 figures, 18 tables, 105 references.

Mokslinėje literatūroje vis dar diskutuojama apie žiedinę ekonomiką kaip vieną iš darnaus vystymosi modelių. Todėl šiuo straipsniu siekiama įvertinti žiedinę ekonomiką kaip vieną iš darnaus vystymosi modelių EBPO šalyse. Tyrimui buvo naudojami šie metodai: analitinės hierarchijos proceso metodas (AHP), pirmenybės eiliškumo pagal panašumą į idealų sprendimą (TOPSIS) technika, įvertinimas, pagrįstas atstumu nuo vidutinio sprendimo (EDAS) ir meta-regresinė analizė. Žiedinės ekonomikos rodiklių svoriams nustatyti buvo naudojamas AHP metodas su ekspertų pagalba. TOPSIS ir EDAS metodai buvo naudojami norint atskleisti, kurios EBPO šalys turi stipriausią žiedinę ekonomiką. Meta-regresijos analizės metodas buvo naudojamas siekiant nustatyti, ar žiedinė ekonomika daro įtaką tvariai plėtrai. Remiantis AHP, didžiausią poveikį žiedinei ekonomikai turi susidariusios komunalinės atliekos, su aplinka susijusių technologijų patentai, atsinaujinanti energija, CO2 emisija ir naudojamų lengvųjų automobilių skaičius. Rezultatai atskleidė, kad stipriausia žiedinė ekonomika turi Japoniją, o silpniausia - Australiją (pagal TOPSIS) ir Meksiką (pagal EDAS). Be to, remiantis meta-regresijos analize, nedarbo lygis, skurdo lygis, oro taršos poveikis ir CO2 emisija vienam gyventojui yra statistiškai reikšmingi rodikliai ir jie daro neigiamą poveikį tvariai plėtrai, o bendrosios vidaus išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai, atsinaujinančiai energijai , naudojamų lengvųjų automobilių skaičius ir namų ūkiai, turintys prieigą prie interneto, yra statistiškai reikšmingi rodikliai, ir jie daro teigiamą poveikį darniai plėtrai. Struktūra: įvadas, žiedinės ekonomikos teorija, kaip vienas iš darnaus vystymosi modelių, žiedinės ekonomikos, kaip vieno iš darnaus vystymosi modelių, vertinimo metodika, žiedinės ekonomikos, kaip vieno iš darnaus vystymosi modelių, vertinimo empiriniai rezultatai, išvados, rekomendacijos ir nuorodos. Darbo apimtis: 79 p. be priedų, 22 iliustracijos, 18 lentelių, 105 literatūros šaltiniai.