Renatūralizuotų upių ekologinės būklės įvertinimas

Abstract

XX a. upės buvo tiesinamos dėl laivybos, potvynių reguliavimo, o tuo tarpu Lietuvoje būtent dėl žemių sausinimo darbų. Tiesinant upes keitėsi jų morfologija – suformuota pagilinta, trapecinės formos vaga tam, kad atliktų sausinamosios melioracijos sistemų imtuvų funkciją – vandens srovės nukreipimą iš drenažo sistemų. Tokia dirbtinai suformuota upė nebeatlieka savo funkcijų, stipriai sumažėja upės savaiminis apsivalymas, didėja aplinkos tarša. O kartu visa tai neigiamai veikia upės florą ir fauną. Remiantis užsienio praktika upių renatūralizacija yra efektyviusias būdas pagerinti upių ekologinę būklę panaudojant bioinžinerines priemones kaip rąstus, akmenų metinius, medžių kelmus, kurie formuoja natūralią upės vagą, sukuria sąlygas upės ekosistemos bioįvairovei didėti. Todėl upių renatūralizacijos procesas tampa vis svarbesne tema sprendžiant upių ekologinės būklės problemą. Šio tyrimo tikslas yra ekologinės būklės įvertinimas renaturalizuotoms Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upėms. Darbe analizuojama 1 km renatūralizuotų upių atkarpos ir palyginama su šių upių reprezentatyviomis atkarpomis. Tyrimo metu buvo vertinami ekologinės būklės kokybės elementų rodikliai – fizikiniai-cheminiai, hidromorfologiniai ir biologiniai. Darbe pateikiami išsamūs renatūralizuotų ir reprezentatyvių Vašuokos, Viešintos ir Vyžuonos upių ekologinės būklės tyrimų rezultatai įvertinant upių renatūralizacijos poveikį.

XX a. Rivers are straightened for shipping, agricultural activity and flood regulation. Rivers are straightened for the agricultural activity in Lithuania. During the straightening of the rivers, their morphology changed - a deepened, trapezoidal furrow was formed in order to perform the function of receivers of drainage systems – diverting water flow from drainage systems. Such an artificially formed river no longer performs its functions, the self-cleaning of the river is greatly reduced, and environmental pollution increases. At the same time, all this negatively affects the flora and fauna of the river. Based on the renewal of foreign practices, renaturalization is an effective way to improve the ecological status of rivers through the use of bioengineering tools such as logs, stone annuals, tree stumps that form natural riverbeds, which in turn are designed to increase ecosystem biodiversity. Therefore, the process of river renaturalization is becoming an increasingly important topic in the solution of the problem of ecological conditions. The aim of this study is to assess the ecological status of the renaturalized Vasuoka, Viesinta and Vyžuona rivers. The paper analyzes 1 km of renaturalized rivers and compares them with representative sections of these rivers. During the research, the indicators of the quality elements of the ecological status were assessed - physico-chemical, hydromorphological and biological. The paper presents detailed renaturalized and representative research results of the ecological status of the Vašuoka, Viešinta and Vyžuona rivers assessing the impact of river renaturalization.