Gyvenamosios paskirties pastatų sandarumo tyrimai įvertinant energijos taupymo potencialą Lietuvos mastu

Abstract

Europos Sąjungoje bei Lietuvoje namų ūkių sektorius yra vienas iš pagrindinių galutinės energijos vartotojų, todėl šiam sektoriui yra skiriamas nemažas dėmesys įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politiką. Visgi daugiausiai dėmesio skiriama šilumos nuostolių mažinimui per atitvaras ar efektyvesnių šilumos šaltinių diegimui, tačiau, kaip rodo darbe atlikta statistinių duomenų analizė, vis dar lieka neišnaudotas energijos taupymo potencialas susijęs su esamų pastatų sandarumo didinimu. Literatūros apžvalga rodo, kad pastato sandarumo rodiklis yra reikšmingą įtaką energijos poreikiams turintis dydis, kurio matavimams nežymią įtaką daro vidiniai ir išoriniai veiksniai. Atliktas sandarumo matavimas gyvenamajame vieno buto paskirties, G energinio naudingumo klasės, pastate, leido identifikuoti pagrindinius pastato nesandarumus ir ekonominiu atžvilgiu įvertinti, kokius sutaupymus galima pasiekti įdiegus sandarumo gerinimo priemones. Remiantis statistine duomenų analize ir literatūros šaltinais magistro darbe nustatytas gyvenamųjų vieno ar dviejų butų paskirties pastatų energijos taupymo potencialas Lietuvos mastu atsižvelgiant į pastatų sandarumo rodiklį. Darbą sudaro 8 dalys: darbo aktualumas, literatūros apžvalga, metodologija, eksperimentinė dalis, energijos taupymo potencialas, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 76 p. teksto be priedų, 28 iliustr., 19 lent..

Energy consumption in households is a significant part of the total energy balance of Lithuania and the European Union as well. Therefore, the government aims to pay more attention to the energy consumption reduction policy. The focus is on minimizing heat loss through partitions or more efficient heat sources but as the performed statistical analysis shows, the potential for energy savings associated with increased airtightness of existing buildings is still unexploited. A review of the scientific articles shows that the building airtightness can play a significant role in the overall energy consumption of the building, the airtightness measurements are slightly influenced by internal and external factors. The measurement of airtightness in an energy-inefficient residential building has identified the main leaks in the building envelope. The savings estimated from the economic analysis can be achieved by implementing measures to improve tightness. Based on statistical data analysis and scientific articles, the master's thesis analyzed the energy-saving potential of residential buildings in Lithuania, taking into account the building airtightness factor. The thesis consists of 8 parts: relevance of the work, literature review, methodology, experimental part, energy-saving potential, conclusions, recommendations, references. The thesis consists of 76 pages of text without appendixes, 28 pictures, 19 tables.