Hiperpaviršiai architektūroje: prekybos ir amatų rūmai Gariūnuose

Abstract

Šiuolaikinė architektūra yra tardisciplininė meno sritis. Moderniausių technologijų ir projektavimo metodų įsisavinimas iš esmės keičia architektūros suvokimą, atveria neribotas formos pritaikymo galimybes meninėje pastatų išraiškoje. Per amžius nusistovėjęs požiūris į architektūrą kaip statišką objektą keičiasi. Architektūrinis objektas suprantamas nebe tik kaip statinys, bet ir procesas ar įvykis, kurio sudedamoji dalis yra ketvirtoji dimensija – laikas. Transformacijos procesų rezultatas yra hiperpaviršiai. Hiperpaviršių panaudojimas architektūroje – būdas transformuoti architektūrą čia ir dabar, perduoti įvairią informaciją, suteikti naujus pojūčius jos naudotojui. Baigiamajame magistro darbe tyrinėjamas hiperpaviršių architektūroje atsiradimas ir panaudojimas objektų architektūrinėje išraiškoje, išskiriami hiperpaviršių tipai remiantis analizuotais užsienio architektūros bei Lietuvos pavyzdžiais. Remiantis surinktu teoriniu pagrindu, atlikta analogų studija bei galimų sklypų analize suprojektuotas konkretus architektūrinio objekto, kuriame panaudoti hiperpaviršiai, sprendinys – prekybos ir amatų rūmai Gariūnuose.

Modern architecture is an interdisciplinary form of art. The assimilation of the most modern technologies and design methods is chaging the perception of architecture and opens up infinite oppurtunities for application of forms in the artistic expression of buildings. The belief that architecture is a static concept is now changing. Architectural object is not considered to be just a construction but a process or event instead, in which time is viewed as the fourth dimension. Such transformation has resulted in the rise of hypersurfaces. The use of hypersurfaces in architecture is a way to transform it here and now, and to pass versatile information as well as new experiences to its user. This final master’s project is analysing the origin of hypersurfaces in architecture and their utilisation in architectural expression of objects. It also discusses the types of hypersurfaces determined by the analysis of various examples in architecture in Lithuania as well as abroad. Finally, a novel architerctural object – the palace of retail and trade in Gariūnai – has been designed using the hypersurfaces concept, which was based on the theoretical knowledge, study of analogues and analysis of potential plots.