Kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zonų nustatymas

Abstract

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama nekilnojamojo kultūros paveldo vizualinės apsaugos zonų tema. Darbe atlikta teisės norminių aktų, tarptautinių dokumentų bei konferencijų pranešimų, mokslinių straipsnių analizė, aptarta šiandien Lietuvoje egzistuojanti kultūros paveldo vizualinių apsaugos zonų nustatymo praktika. Nustatyta, kad kultūros paveldo objektų apžvalgos tyrimų metodika yra neproduktyvi, reikalauja didelių laiko sąnaudų, o gautus rezultatus sunku pagrįsti. Darbo rezultatas – vizualinių apsaugos zonų nustatymo metodika, apimanti kultūros paveldo objektų identifikavimo, paveldo objektų stebėjimo vietų parinkimo ir vizualinės apsaugos zonų bei juose taikytinų apsaugos priemonių (maksimalaus leistino aukštingumo) nustatymą. Į metodiką integruotos geografinės informacinės sistemos. Pademonstruotas jų pritaikymas Ukmergės miesto pavyzdžiu. Kompiuterinėmis technologijomis atliktų analizių rezultatai palyginami su natūriniais vizualiniais stebėjimais. Darbo apimtis – 79 p. teksto be priedų, 33 iliustracijos, 43 bibliografiniai šaltiniai, 3 brėžiniai.

In the final Master’s thesis the determination of immovable cultural heritage’s visual protection areas is analysed. In the thesis there was performed analysis of the standard legal acts, international documents and conference reports, scientific articles, discussed the practice existing today in Lithuania for the determination of cultural heritage’s visual protection areas. It was ascertained that the methodology of cultural heritage objects survey researches is inefficient, requires great expenditures of time and it is difficult to justify the obtained results. Result of the thesis is a methodology for the determination of visual protection areas including the determination of cultural heritage objects identification, choice of heritage objects observation places and visual protection areas and applicable protection measures (maximum allowable height). Geographic information systems were integrated into the methodology. Its application in the case of Ukmergė city was demonstrated. The results of visibility analyses carried out by using computer technologies are compared with the results of natural visual observations. Scope of the thesis is 79 pg(s) of text without appendixes, 33 illustrations, 43 bibliographical sources, 3 schemes.