Eksploatuojamų gyvenamosios vieno ar dviejų butų paskirties pastatų sandarumo matavimų analizė

Abstract

Siekiant Europos Sąjungos (ES) energijos vartojimo efektyvumo tikslų visose šalyse narėse yra įvestas privalomas naujai statomų ar parduodamų pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Sertifikuojant pastatus yra nustatyti reikalavimai aukštesnio energinio efektyvumo pastatams išlaikyti tam tikrą sandarumo rodiklį. Tačiau didesnė problema slypi esamuose senesnės statybos gyvenamuosiuose pastatuose, kurie yra energetiškai neefektyvūs ir jiems sertifikavimas neprivalomas. Čia pastebėtas nepanaudotas energijos taupymo potencialas susijęs su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų sandarumu ir su juo susijusiu energijos efektyvumu. Todėl šiame darbe yra analizuojamas D ir žemesnės energinio naudingumo klasės pastatų sandarumas, remiantis faktiniais sandarumo matavimais, ir vertinamas galimas energijos taupymo potencialas, susijęs su sandarumo didinimo priemonių taikymu, remiantis vieno neefektyvaus vienbučio namo pavyzdžiu. Rezultatai rodo, kad tokiuose pastatuose sandarumą padidinus iki 3 h–1, galima būtų energijos sąnaudas, susijusias su sandarumu, Lietuvos mastu 10 metų laikotarpiu sumažinti 0,17 TWh per metus.

The mandatory energy performance certification of new buildings or buildings for sale has been introduced in all Member States in order to achieve European Union’s energy efficiency goals. The certification of buildings sets mandatory requirements for higher energy efficiency buildings’ level of airtightness. However, a bigger problem lies in existing older residential buildings, which are energy inefficient and do not require certification. The unused potential for energy savings observed here is related to the airtightness of single and double apartment residential buildings and energy efficiency related to airtightness of them. Therefore, this work analyses the airtightness of energy class D and lower buildings based on actual airtightness measurements and evaluates the possible energy saving potential associated with the application of airtightness measures based on the example of one inefficient single apartment building. The results show that increase of the airtightness in such buildings to 3 h–1 enables to reduce the energy costs related to the airtightness in Lithuania over a period of 10 years by 0.17 TWh per year.