Rodyti trumpą aprašą

dc.contributor.authorSūdžiūtė, Indrė
dc.contributor.authorJakubavičius, Artūras
dc.date.accessioned2023-09-18T16:13:44Z
dc.date.available2023-09-18T16:13:44Z
dc.date.issued2022
dc.identifier.issn2029-2341
dc.identifier.other(crossref_id)135349715
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/112487
dc.description.abstractKetvirtoji pramonės revoliucija ir kartu su ja vykstanti skaitmeninė transformacija gamybos procesus daro efektyvesnius, lengviau valdomus ir optimizuojamus. Tai sudaro sąlygas apdirbamosios pramonės įmonėms nuosekliai didinti produktyvumą, sumažinti išteklių panaudojimą. Skaitmeninimas iš esmės keičia visus visuomenės segmentus bei ekonomiką, todėl atitinkamai skaitmeninimas veikia ne tik apdirbamosios pramonės įmonių veiklą, bet ir šalies makroekonomiką bei visuomenės užimtumą. Šiuo metu vykstanti pasaulinė pandemija dar labiau paskatino Lietuvos apdirbamosios pramonės įmones domėtis būdais, kaip sumažinti mechaninį žmogaus darbą pačiame gamybos procese ir kaip išspręsti gamybos optimizavimo problemas. Ši pramonės skaitmenizavimo revoliucija neabejotinai sukurs daugybę galimybių įvairioms visuomenės dalims, bet beprecedentis šių pokyčių greitis taip pat gerokai sutrikdys ekonomiką ir darbo rinką plačiąja prasme. Todėl svarbu suprasti, kad norint sėkmingai realizuoti skaitmeninimo technologijas apdirbamosios pramonės įmonėse, reikia stengtis sušvelninti jos keliamas darbo vietų pakeitimo technologijomis, darbo rinkos poliarizacijos ir didėjančios nelygybės grėsmes tiek individų, tiek regionų lygmeniu. Šio straipsnio tikslas – atskleisti prognozuojamas Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtros tendencijas, naudą ir iššūkius pramonės skaitmeninimo kontekste. Straipsnio tikslui įgyvendinti taikomi mokslinių straipsnių sisteminės analizės, statistinių duomenų analizės ir grafinių duomenų vaizdavimo, palyginamosios analizės metodai.lit
dc.description.abstractThe fourth industrial revolution and the digital transformation that comes with it is making manufacturing processes more effective, easier to control and optimise. It allows manufacturing businesses to gradually increase productivity and reduce resource use. Digitalisation is fundamentally changing all social segments and the economy; therefore, digitalisation does not solely affect the manufacturing industry but also the macroeconomy and public employment of the country. The current global pandemic has played a major role in encouraging the Lithuanian manufacturing industry to search for new ways to reduce manual human labour in the manufacturing process and to optimise it. The industrial digitalisation revolution is undoubtedly going to result in multiple opportunities for various parts of the society, however the unprecedented speed of these changes is going to interfere with the economy and labour market on a broader scale. Thus, it is important to attempt to mitigate the risks of jobs being replaced by technologies, polarisation of the labour market and increasing inequality among people and regions to successfully introduce digital technologies in manufacturing businesses. The aim of this article is to reveal the predicted trends, benefits, and challenges in development of digitalization of Lithuanian manufacturing industry. This is achieved by systemic analysis of literature and statistical data, and data visualisation.eng
dc.formatPDF
dc.format.extentp. 1-7
dc.format.mediumtekstas / txt
dc.language.isolit
dc.relation.isreferencedbyDOAJ
dc.relation.isreferencedbyDimensions
dc.relation.isreferencedbyProQuest Central
dc.relation.isreferencedbyGale's Academic OneFile
dc.relation.isreferencedbyTOC Premier
dc.titleApdirbamosios pramonės skaitmeninimo plėtros tendencijos Lietuvoje: problematika ir perspektyvos
dc.title.alternativeTrends in the development of digitalization of manufacturing industry in Lithuania: problems and perspectives
dc.typeStraipsnis kitoje DB / Article in other DB
dcterms.accessRightsŠis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį
dcterms.licenseCreative Commons – Attribution – 4.0 International
dcterms.references22
dc.type.pubtypeS3 - Straipsnis kitoje DB / Article in other DB
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetas
dc.contributor.facultyVerslo vadybos fakultetas / Faculty of Business Management
dc.subject.researchfieldS 004 - Ekonomika / Economics
dc.subject.researchfieldS 003 - Vadyba / Management
dc.subject.studydirectionL02 - Vadyba / Management studies
dc.subject.vgtuprioritizedfieldsEV02 - Aukštos pridėtinės vertės ekonomika / High Value-Added Economy
dc.subject.ltspecializationsL103 - Įtrauki ir kūrybinga visuomenė / Inclusive and creative society
dc.subject.ltapdirbamoji pramonė
dc.subject.ltskaitmeninimas
dc.subject.ltpramonės revoliucija
dc.subject.ltCOVID-19
dc.subject.lttechnologijų diegimas
dc.subject.enmanufacturing industry
dc.subject.endigitalisation
dc.subject.enindustrial revolution
dc.subject.enCOVID-19
dc.subject.entechnological innovation
dcterms.sourcetitleMokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba = Science – Future of Lithuania. Economics and management
dc.description.volumevol. 14
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical University
dc.publisher.cityVilnius
dc.identifier.doi135349715
dc.identifier.doi10.3846/mla.2022.15844
dc.identifier.elaba125289369


Šio įrašo failai

FailaiDydisFormatasPeržiūra

Su šiuo įrašu susijusių failų nėra.

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą