Kūrybiškumo ugdymas taikant inovatyvius dizaino srityje mokymo(si) metodus

Abstract

Siekiant naujovių plėtros, šiuolaikiniuose taikomojo dizaino objektuose vis plačiau taikomi inovatyvūs, kūrybiškumą skatinantys mokymo(si) metodai. Integruojant įvairias mokslo, verslo sritis, visuomenės dalyvavimo mene veikla siekiama užtikrinti didesnės pridėtinės vertės kūrimą. Todėl estetiškos ir prasmingos daiktinės aplinkos (DA) objektų dizaino paieškos turi būti siejamos su kritiniu dizaino apmąstymu ir kūrybišku mokymu (-si) taikant „Apverstos klasės“ (angl. Flipped Classroom (FC)), probleminio mokymu(si) (angl. Problem-Based Learning (PBL)) metodus (1 pav.). Taigi pagrindinis straipsnio tikslas yra aptarti naujų mokymo(si) metodų dizaino srityje taikymo ypatumus, diskursą priartinant prie mokymo(-si) metodų praktinų interpretacijų aptarimo. Akivaizdu, nauji mokymo(si) metodų pasirinkimai ir jų interpretacijos lemia kūrybišką kompleksinio pobūdžio mokymo(si) procesą, priklausantį nuo daugelio globalių ir vietos socialinių, kultūrinių, istorinių bei mokymo(si) paradigminių ir sampratos besikeičiančių veiksnių. Hipotetiškai, pastarieji turėtų būti grindžiami mokslo, verslo ir bendruomeninio vienio idėja. Jos kontekste turėtų keistis tradicinis, dažnai neatitinkantis realybės, perdaug teoretizuotas, menkai lemiantis asmenybės kūrybiškumo kaitos raidą, mokymas(sis). Pastebima, kad įprastas mokymas(is) nepakankamai siejamas su dalyvavimu socialinės aplinkos veikloje, kuri bus vykdoma pabaigus studijas. Todėl, taikant FC, PBL metodus, svarbu atkreipti dėmesį į kūrybiškesnio, studentams patrauklesnio, motyvuotesnio mokymo(si) proceso įgyvendinamumą, taip pat ir VILNIAUS TECH studijose.