137Cs ir 90Sr radionuklidų tūrinio aktyvumo pokyčių Baltijos ir Juodosios jūros vandenyse palyginamoji analizė

Abstract

Jūrinės aplinkos taršos įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas uždarų jūrų būklei. Baltijos ir Juodoji jūros yra vienos labiausiai užterštų jūrų įvairios kilmės teršalais, įskaitant ir ilgaamžius dirbtinės kilmės radionuklidus (137Cs ir 90Sr). Straipsnyje nagrinėjama 137Cs ir 90Sr radionuklidų tūrinių aktyvumų verčių Baltijos ir Juodosios jūros vandenyse kaita. Remiantis tyrimų rezultatais, apskaičiuotas 90Sr/137Cs tūrinių aktyvumų santykis. Nustatyta, kad 90Sr/137Cs santykis Baltijos jūros vandenyje kito nuo 1,6 iki 0,2, Juodosios jūros vandenyje – 0,3–1 ribose. Apibendrinus ilgalaikių tyrimų duomenis ir atlikus palyginamąją analizę pastebėta, kad Baltijos jūros paviršinio vandens savivala nuo 137Cs ir 90Sr radionuklidų vyko lėčiau nei Juodosios jūros.

The evaluation of the contaminants transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the inland seas ecological state. The Baltic and Black Seas were the Seas most contaminated with anthropogenic radionuclides, including 137Cs and 90Sr. The variations of volumetric activity of artificial radionuclides 137Cs and 90Sr in the waters of the Baltic and Black Sea are analysed. The ratio of 90Sr/137Cs volumetric activities were calculated using the results of the measurements. The ratio of 90Sr/137Cs in the Baltic Sea water varied in the range from 1.6 to 0.2, in the Black Sea water – in the range from 0.3 to 1. According to data obtained by the long-term measurements, the process of self-purification of the Baltic Sea surface waters from 137Cs and 90Sr radionuclides were slower than of the Black Sea.