Viešojo transporto paslaugų netolygumas Lietuvos savivaldybėse

Abstract

Viešojo transporto sistema turi būti plėtojama tolygiai, turi būti vienodai prieinama visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, finansinės padėties ir kt. Lietuvoje viešasis transportas yra organizuojamas nevienodai, galimybė naudotis viešojo transporto paslaugomis kaimo vietovėse, esančiose toliau nuo pagrindinių transporto maršrutų, yra ribota. Dėl to atsiranda socialinė regioninė atskirtis, kuri daro neigiamą ilgalaikį poveikį bendruomenių gyvenimui. Daugelyje kaimo vietovių gyventojai yra išsibarstę, todėl tokiose teritorijose viešojo transporto paslaugos nėra ekonomiškai perspektyvios. Viešojo transporto vežėjams nenaudinga organizuoti maršrutus į vietas, kur paklausa yra mažesnė. Dėl šios priežasties tiek viešojo transporto keleivių srautai, tiek skiriamas finansavimas yra netolygūs. Straipsnio tikslas – remiantis sukauptais duomenimis, išanalizuoti viešojo transporto paslaugų netolygumo problemą Lietuvos savivaldybėse. Tikslui pasiekti straipsnyje taikomas apžvalginės analizės tyrimo metodas. Tyrimo uždaviniai: pristatyti regionų socialinės atskirties problemą, išskirti regioninio viešojo transporto paslaugų netolygumą apibūdinančius rodiklius, surinkti nagrinėjamų rodiklių duomenis ir atlikti surinktų duomenų apžvalginę analizę.

The public transport system must be developed evenly, it must be equally accessible to all groups of the population, regardless of gender, age, financial situation, etc. In Lithuania public transport is organized differently. Access to public transport services in rural areas further away from the main transport routes is limited. This leads to social and regional exclusion, which has a negative long-term impact on the communities life. In many rural areas, the population is scattered, therefore, public transport services in such areas are economically unviable. It is not beneficial for public transport operators to organize public transport routes to places where demand is lower. As a result, both public transport passengers flows and given financing are uneven. The aim of this article is to analyze the problem of inequality of public transport services in Lithuanian municipalities based on the collected data. To achieve this aim, the review analysis research method is used in this article. Research tasks: to present the problem of regional social exclusion, to present indicators describing the inequality of regional public transport services, to collect data of the indicators under consideration and to perform a review analysis of the collected data.