Rodyti trumpą aprašą

dc.contributor.authorMotuzienė, Violeta
dc.date.accessioned2023-09-18T16:24:54Z
dc.date.available2023-09-18T16:24:54Z
dc.date.issued2022
dc.identifier.issn2029-2341
dc.identifier.other(crossref_id)140090104
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/113527
dc.description.abstractKlimato kaita ir su tuo susiję padariniai kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui, o daugiau kaip 75 % Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Dėl šios priežasties labai svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, nes pastatų sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų ir turi didelį vis dar neišnaudotą energijos taupymo potencialą. Nors pastatai statomi ir sertifikuojami kaip energiškai efektyvūs, dažnai eksploatacijos metu suvartojimai būna daug didesni, nei prognozuota. Dideliais energijos suvartojimo skirtumais, lyginant su projektiniais, ypač išsiskiria administracinės paskirties pastatai. Didesnį energijos vartojimą lemia įvairūs veiksniai, apimantys projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapus. Mokslininkai dažnai išskiria pastato inžinerinių sistemų valdymą kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką pastato energijos suvartojimui. Straipsnyje analizuojamas realus administracinis pastatas ir vertinamas jo valdymo efektyvumas, remiantis ilgalaikės stebėsenos duomenimis. Identifikavus, kurios sistemos yra valdomos neefektyviai, buvo pasiūlytos ir įvertintos kelios valdymo strategijos, kurios leistų sutaupyti apie 20 % šilumos per metus.lit
dc.description.abstractClimate change and its consequences pose an existential threat to Europe and the world, where more than 75% of the European Union’s greenhouse gas emissions come from energy production. For this reason, it is very important to increase the energy efficiency of buildings, as the building sector is one of the biggest energy consumers with an impact on the still untapped potential for energy savings. Although buildings are constructed and certified as energy efficient, their in-use consumption is often significantly higher than expected. Especially significant in energy consumption between design and actual consumption are found in office buildings. The higher energy consumption is due to factors related to the design and operation phases. Researchers often emphasize the management of a building’s engineering systems as one of the key factors influencing a building’s energy consumption. The article analyses the existing office building and evaluates the efficiency of its energy using systems’ management based on long-term monitoring data. After identifying which systems are managed inefficiently, several management strategies have been proposed and evaluated. It was found that with simple management strategies heating energy reduction is about 20% per year.eng
dc.formatPDF
dc.format.extentp. 1-6
dc.format.mediumtekstas / txt
dc.language.isolit
dc.relation.isreferencedbyDOAJ
dc.relation.isreferencedbyDimensions
dc.relation.isreferencedbyProQuest Central
dc.relation.isreferencedbyGale's Academic OneFile
dc.relation.isreferencedbyTOC Premier
dc.source.urihttps://journals.vilniustech.lt/index.php/MLA/article/view/17251/11297
dc.titleAdministracinio pastato sistemų valdymo efektyvumo vertinimas remiantis ilgalaike stebėsena
dc.title.alternativeEvaluation of the efficiency of the office building systems’ management based on the long-term monitoring data
dc.typeStraipsnis kitoje DB / Article in other DB
dcterms.accessRightsŠis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
dcterms.licenseCreative Commons – Attribution – 4.0 International
dcterms.references12
dc.type.pubtypeS3 - Straipsnis kitoje DB / Article in other DB
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetas
dc.contributor.facultyAplinkos inžinerijos fakultetas / Faculty of Environmental Engineering
dc.subject.researchfieldT 006 - Energetika ir termoinžinerija / Energy and thermoengineering
dc.subject.vgtuprioritizedfieldsAE0101 - Efektyvus išteklių ir energijos naudojimas / Efficient use of resources and energy
dc.subject.ltspecializationsL102 - Energetika ir tvari aplinka / Energy and a sustainable environment
dc.subject.ltmikroklimatas
dc.subject.ltstebėsena
dc.subject.ltadministracinis pastatas
dc.subject.ltenerginis efektyvumas
dc.subject.ltpastato valdymas
dc.subject.enindoor climate
dc.subject.enmonitoring
dc.subject.enoffice building
dc.subject.enenergy efficiency
dc.subject.enbuilding management system
dcterms.sourcetitleMokslas – Lietuvos ateitis. Aplinkos inžinerija = Science – Future of Lithuania. Environmental engineering
dc.description.volumevol. 14
dc.publisher.nameVilnius Gediminas Technical University
dc.publisher.cityVilnius
dc.identifier.doi140090104
dc.identifier.doi10.3846/mla.2022.17251
dc.identifier.elaba139171457


Šio įrašo failai

FailaiDydisFormatasPeržiūra

Su šiuo įrašu susijusių failų nėra.

Šis įrašas yra šioje (-se) kolekcijoje (-ose)

Rodyti trumpą aprašą