Z kartos investuotojų elgsena: Vilniaus kolegijos studentų tyrimas

Abstract

Sparčiai besivystančios finansinės technologijos lemia geresnį finansų sektoriaus prieinamumą ir augantį individualių investuotojų įsitraukimą į investavimo procesą. Z kartos atstovai, pasižymintys aukštu skaitmeniniu raštingumu, smalsumu, imlumu naujovėms, yra linkę greitai priimti sprendimus ir sparčiai vartoti. Tyrimai rodo, kad jauni asmenys dažnai prekiauja neįvertindami rizikos, mažai analizuoja išorinius ir vidinius ekonominius veiksnius, o finansų rinkose dažnai demonstruoja iracionalų elgesį. Atliekant tyrimą, remiantis finansinės elgsenos teorinių šaltinių analize, buvo atlikta anketinė apklausa raštu siekiant ištirti jaunų investuotojų elgseną. Apklausos rezultatai apibendrinti remiantis teorinėmis įžvalgomis, pagrįstomis mokslinių straipsnių analize, akcentuojant atliktus investuotojų elgsenos, Z kartos savybių, požiūrio į žaliąjį investavimą tyrimus. Šio žvalgomojo tyrimo tikslas – kategorizuoti tyrime dalyvavusių studentų elgseną pagal jų investavimo tipą, įvertinant poreikį rinktis žaliąsias investicijas. Atliekant tyrimą buvo svarbu ne tik surinkti duomenis, bet ir ugdyti studentų finansinio raštingumo įgūdžius, skatinant gilesnį savęs pažinimą, ugdant kritinį mąstymą, gebėjimą identifikuoti savo emocijas, priimti racionalius ir atsakingus investicinius sprendimus, kartu ugdant atsakingą investuotoją, kuris supranta, kad investuojant galima ne tik uždirbti investicinę grąžą, bet ir keisti pasaulį renkantis žaliąsias investicijas. Tyrimas parodė, kad ekonomiką ir finansus studijuojantys studentai yra racionalūs ir jiems svarbu prisidėti prie pasaulio žalinimo, tačiau jie dar nedrąsiai pritaiko savo teorinius įgūdžius praktikoje ir yra labiau linkę palaikyti teoriškai nei praktiškai rinktis žaliąsias investicijas. Atsakiusieji į tyrimo klausimus buvo sugrupuoti į aštuonis investuotojų asmenybės tipus pagal jų galimą elgesį investuojant. Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų priklauso investuotojų asmenybės tipų grupėms, kurios turi daug racionalių bruožų, penktadalis (19 proc.) respondentų priklauso investuotojų tipui, kurio investiciniai sprendimai remiasi tik racionalia logika, o likusiųjų (24 proc.) – elgsena finansų rinkose pasižymi iracionalumu. Iracionalia elgsena pasižymintiems investuotojams svarbu analizuoti save ir identifikuoti veiksnius, darančius įtaką jų iracionaliems sprendimams

Rapidly developing fintech companies change the accessibility of the financial sector and encourage non-professional investors to become involved in financial markets. Generation Z, encompassing such features as high digital literacy, curiosity, and responsiveness to innovation, are eager to make decisions and consume very quickly. According to research, young people actively trade in financial markets, do not evaluate the risk and external factors, and demonstrate irrational behaviour. The review of the academic literature focusing on young Lithuanian investors’ behaviour spotlighted the newest studies in investors’ behaviour, characteristics of Generation Z, green investment, and young investors’ behaviour. Then, a survey was conducted to categorise the interviewed students’ behaviour according to their investment type. In addition to investment behaviour characteristics, respondents’ attitude to green investments was tested. The research uses the survey not only to collect the data but also to persuade students that critical self-awareness and identification of their emotions might help them make rational and responsible investment decisions. Moreover, students are advised to not only concentrate on the return of investment but also have a broader view to be able to transform the world by choosing green investments. The research revealed that most students studying economics are prone to be rational. It is important for them to contribute to the greening of the world. However, they are still reluctant to apply their theoretical views to practice and are less likely to buy green investments in current reality. It should be taken into consideration that these students are from the Faculty of Economics. According to many scholars, more rational decision-making involves those who have more financial knowledge and are taught to analyse. The survey may have been influenced by respondents’ desire to be more responsible for words than actions. It would be interesting to conduct a similar study with the students from other faculties and then compare the data obtained.