Show simple item record

dc.contributor.authorVenclovas, Mindaugas
dc.date.accessioned2023-09-18T16:25:21Z
dc.date.available2023-09-18T16:25:21Z
dc.date.issued2022
dc.identifier.issn2029-2341
dc.identifier.other(crossref_id)141108814
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/113724
dc.description.abstractPažangiųjų technologijų pramonė išsiskiria kaip nuolat progresuojanti, inovatyvi, dideles investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuojanti pramonės šaka. Pažangiųjų technologijų pramonei taip pat būdingas greitas mokslinių naujovių ir inovacijų įsisavinimas, dažnos ir didelės investicijos į techninę įrangą, kuri yra dažnai atnaujinama ir greitai nuvertėja, yra pakeičiama nauja. Taip pat ši pramonės sritis išsiskiria nuolatiniu bendradarbiavimu su tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimu centrais, universitetais, gali pasižymėti ir dideliu patentų, licencijų skaičiumi. Tokiame nuolatinės kaitos klimate sunkiau įdiegti srauto valdymo priemones, kuriomis organizacijos gali įgyti konkurencinį pranašumą dėl mažesnių gamybos kaštų, greitesnės gamybos ir galimybės produktą klientui pristatyti greičiau. Šiame tyrime nagrinėjamos galimybės pažangiųjų technologijų pramonės sektoriuje įdiegti veiklos efektyvumą didinančias priemones remiantis Lean, Six Sigma ir apribojimų teorija. Taip pat nagrinėjama darbuotojų motyvacijos ir iniciatyvumo įtaka šių priemonių įdiegimo sėkmei. Remiantis mokslinės literatūros apžvalga ir atliktų dviejų pažangiųjų technologijų įmonių ir bendros grupės kiekybinių tyrimų rezultatais sukuriamas pažangiųjų technologijų pramonės efektyvumo didinimo modelis, atsižvelgiant į darbuotojų motyvaciją ir iniciatyvumą, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.lit
dc.description.abstractHigh-tech industry stands out as progressive, inovative field of industry which continuously makes investments towards R&D development. High-tech industry also has distinguishing features such as rapid use of new science findings and constant investments to new equipment, which tends to quickly depreciate and is replaced. Also, high-tech industry companies typicaly cooperate with international organisations, research centers and universities. It is not unusual for high-tech industry companies to have a lot of patents and licences. It is difficult to implement business improvement models, which tend to increase competitive advantage by reducing production cost, increasing production speed and reducing delivery time in continiously evolving high-tech industry companies. In this paper the posibility to implement business improvement models in high-tech industry is analyzed. Additionaly, employee motivation and initiative, as factors of business model implementation success is analyzed. Finally, based on the research of scientific literature and empirical data of two high-tech industry companies a model for high-tech industry performance improvement is proposed, which also introduces tools to improve employee motivation and initiative.eng
dc.formatPDF
dc.format.extentp. 1-10
dc.format.mediumtekstas / txt
dc.language.isolit
dc.relation.isreferencedbyDOAJ
dc.relation.isreferencedbyDimensions
dc.relation.isreferencedbyProQuest Central
dc.relation.isreferencedbyTOC Premier
dc.relation.isreferencedbyGale's Academic OneFile
dc.source.urihttps://journals.vilniustech.lt/index.php/MLA/article/view/15554/11360
dc.titlePažangiųjų technologijų pramonės veiklos tobulinimas
dc.title.alternativeHigh-tech industry performance improvement
dc.typeStraipsnis kitoje DB / Article in other DB
dcterms.accessRightsŠis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.
dcterms.licenseCreative Commons – Attribution – 4.0 International
dcterms.references21
dc.type.pubtypeS3 - Straipsnis kitoje DB / Article in other DB
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetas
dc.contributor.facultyMechanikos fakultetas / Faculty of Mechanics
dc.subject.researchfieldT 009 - Mechanikos inžinerija / Mechanical enginering
dc.subject.researchfieldS 003 - Vadyba / Management
dc.subject.studydirectionE10 - Gamybos inžinerija / Production and manufacturing engineering
dc.subject.vgtuprioritizedfieldsEV02 - Aukštos pridėtinės vertės ekonomika / High Value-Added Economy
dc.subject.ltspecializationsL104 - Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos / New production processes, materials and technologies
dc.subject.ltdarbuotojų motyvacija, pažangiųjų technologijų pramonė
dc.subject.ltgamybos optimizavimas
dc.subject.ltLean
dc.subject.ltSix Sigma
dc.subject.ltapribojimų teorija
dc.subject.ltinovacijos
dc.subject.ltefektyvumo didinimas
dc.subject.ltatsakinga organizacija
dc.subject.enemployee motivation
dc.subject.enhigh-tech industry
dc.subject.enproduction optimization
dc.subject.enLean
dc.subject.enSix Sigma
dc.subject.enTOC
dc.subject.eninnovation
dc.subject.enimproving performance
dc.subject.enresponsible organization
dcterms.sourcetitleMokslas – Lietuvos ateitis. Mechanika ir medžiagų inžinerija = Science – Future of Lithuania. Mechanics and materials engineering
dc.description.volumevol. 14
dc.publisher.nameVilniaus Gedimino technikos universitetas
dc.publisher.cityVilnius
dc.identifier.doi141108814
dc.identifier.doi10.3846/mla.2022.15554
dc.identifier.elaba141663854


Files in this item

FilesSizeFormatView

There are no files associated with this item.

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record