Vertikalieji Lietuvos žemės paviršiaus judesiai

Abstract

Nuo senų senovės žmonėms tekdavo susidurti su žemės plutos judesiais. Seismiškai aktyviose vietovese, kur gan dažnai vyksta žemės drebejimai, gyvenančių žmonių tautosakoje gausu vaizdinių, aiškinančių šio gamtos reiškinio prigimtį. Kai kurios civilizacijos, pavyzdžiui, senoves inkai, majai, grai kai, egiptiečiai ir kt., netgi tikejo dievais, atsakingais už šį gamtos reiskinį. Japonų tautosakoje gausu bandymų nuspėti busimą žemės drebejimą pagal debesų formą, padėtį danguje bei pagal rūką. Kaip mes pagal gamtos reiškinius spėjame, kokia bus vasara, taip jie spėliodavo apie būsimą gamtos kataklizmą (pvz.: jei debesys kabo žemai danguje, lis arba bus žemės drebėjimas; plunksniniai debesys pranašauja žemės drebejimą; jei esant giedram orui kalnas paskendęs ruke - bus žemės drebėjimas ir pan.). Tautos, gyvenančios ne tektoninių plokščių pakraščiuose, seismiškai neaktyviose vietose, praktiškai nesusiduria su šiuo gamtos reiškiniu. Šiose vietose vyksta ramus, tolygus žemės paviršiaus kilimas-leidimasis.