Senamiesčių ir istorinių centrų rekonstravimas Lietuvoje: vertybių nustatymas, metodiniai principai, plėtros modeliavimas

Abstract

Urbanistikos paveldo vertybes svoka žmonijos smoneje yra palyginti jauna. Pasaulio materialiojo nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos raidoje urbanistikos paveldo objektai pradeti saugoti veliausiai. Ju apsauga formavosi kaip priešprieša dominuojantiems urbanizacijos procesams. Straipsnyje analizuojamas turtingas Lietuvos urbanistikos XX a. paveldotyros mokslinis pagrindas, lemês urbanistikos vertybiu išaiškinim ir iteisinim. Aptariamas dabartinis urbanistikos paveldo tvarkybos teisinis pagrindas ir jo trukumai. Konstatuojama, kad XXI a. projektiniai pasiulymai, kuriuose butu modeliuojama esamomis urbanistinemis vertybemis ir ieškoma naujos erdvines turines kokybes miestuose, praktiškai atliekami tik studentu akademiniuose darbuose.

The concept of the value of urban heritage is relatively new in the history of the humanity. Protection of urban heritage objects began in the latest period of the development of global tangible objects of immovable cultural heritage. Protection of these objects has been developing as an opposition to the dominant urbanisation processes. The article analyses the solid scientific framework of urban heritage research in Lithuania, on which interpretation and legalisation was based, and discuses the present-day legal framework of urban heritage management, pointing out its drawbacks. It is stated that in the 21st century, design proposals modelled on the existing historical urban values and seeking a new volumetric spatial quality in cities are advanced only in students' academic works.