Akademinė laisvė: ar ją reikia reguliuoti?

Abstract

Straipsnyje, kuris apima filosofinius, komunikacinius ir edukologinius klausimus, plėtojamos šios tezės. 1. Akademinę laisvę puoselėjame pripažindami savo laisvių suvaržymus – tiek universiteto aplinkos, tiek formuotinos auditorijos, tiek puoselėtinos tradicijos, tiek sektino pavyzdžio, tiek demokratinės visuomenės atžvilgiu. 2. Tam tikri laisvių, taip pat ir akademinių, apribojimai bei suvaržymai – neišvengiami, jie pirmiausia reikalingi pačiai laisvei. 3. Laisvė sietina ne tiek su komfortišku, kiek su nerimastingu buvimu drauge su kitais pasaulyje, kurį esame laisvi keisti. 4. Skatindami laisvas diskusijas bendruomenėje jie rizikuoja išprovokuoti nepaklusnumą savo instrukcijoms, tarp jų instrukcijai plėtoti laisvą žodį akademinėje aplinkoje. 5. Sureguliuota akademinė laisvė – oksimoronas: bet koks reguliavimas mažindamas mūsų riziką suklysti drauge panaikina mūsų atsakomybę ir laisvę apskritai. Plėtojami kalbėjimo ekologijos klausimai.

The article, which covers philosophical, communicative, and educational issues, develops the following theses. 1. We foster academic freedom by recognizing the limits of our freedoms - concerning the university environment, the audience to be formed, the tradition to be nurtured, the example to be followed, and the democratic society. 2. Certain restrictions on freedoms, including academic ones, are inevitable, and primarily necessary for freedom. 3. Freedom is associated not so much with comfortable as with anxious presence with others in a world that we are free to change. 4. By encouraging free discussion in the community, we risk provoking disobedience to our instructions, including the instruction to develop free speech in an academic environment. 5. Regulated academic freedom is an oxymoron: any regulation that reduces our risk of error simultaneously abrogates our responsibility and freedom in general. The issues of speech ecology are being developed.