Ar Algis Mickūnas - laimingiausias filosofas?

Abstract

Straipsnyje aptariami žymaus lietuvių išeivio Algio Mickūno filosofijos šaltiniai ir principai. Mickūno filosofijoje susipina fenomenologijos, dzenbudizmo, tarpkultūrinių tyrimų nuostatos. Mickūnui būdinga praktinė (etinė) prieiga, dialoginė nuostata ir patrauklus kalbėjimas vietoj teorinio filosofavimo. Jo kalbėjimui būdinga tai, kad jo lengva klausytis dėl anekdotų ir pasakojimų, bet sunku suprasti, nes už jų slypi filosofinis turinys. Jo paties teigimu, jis „šokdina“ teorijas. Straipsnyje nagrinėjami Mickūno penki laimės principai lyginant juos su Aristotelio ir Epikūro principais. Tai (1) dalijimasis ir dalyvavimas; (2) atvirumas pasauliui, „plūduriavimas“ jame; (3) judėjimas ir išjudinimas; (4) šėlas džiaugiantis gyvenimu; (5) kova gyvenant gyvenimą – samprotavimai paskui. Aptariami šių principų šaltiniai. Pasitelkiamas „gręžinio“ metodas komentuojant penkias citatas iš dviejų knygų.

The article deals with the sources and principles of the famous Lithuanian philosopher Algis Mickūnas in emigration. The philosophy of Mickūnas covers the attitudes of phenomenology, Zen Buddhism, and intercultural studies. Mickūnas is characterized by a practical (ethical) approach, dialogical attitude, and attractive speaking instead of theoretical philosophizing. The characteristic of his speaking is that it is easy to listen to because of the anecdotes and stories, but difficult to understand because of the philosophical content behind them. According to his own words, he is “dancing” with the theories. The paper examines the five happiness principles of Algis Mickūnas, comparing them with the principles of Aristotle and Epicurus. These are 1) sharing and participation, 2) openness to the world, “floating” in it, 3) movement of ourselves and movement of others, 4) “drive” by enjoying life, 5) struggle while living life – reasoning afterward. The sources of these principles are discussed. The method of “boring” is used to comment on five quotations from two books.