Specialybės kalbos mokymo turinio atnaujinimo poreikis ir galimybės aukštojoje technikos mokykloje

Abstract

Straipsnyje aptariami svarbiausi ekolingvistinio požiūrio į kalbos mokymą aspektai ir sąsajos su specialybės kalbos mokymu bei jo turinio atnaujimu. Tyrimu, kuris grindžiamas ekolingvistinėmis prielaidomis, siekta atskleisti, kaip Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos, Elektronikos ir Statybos fakultetų magistrantai vertina specialybės kalbos kultūros mokymo turinį ir kokios yra jo tobulinimo galimybės. Teorinės literatūros apžvalga ir kiekybinis tyrimas atskleidė, kad, mokant specialybės kalbos kultūros, siekiant, kad kurso turinys atitiktų studentų, o vėliau – ir darbuotojų poreikius, reikia ne tik įvertinti mokymo(si) patirtį, tirti studentų nuomonę, bet ir analizuoti kalbos aplinką, nuolat reaguoti į globalizacijos nulemtus visuomenės pokyčius.

The review of the theoretical literature and quantitative research being considered, it has been revealed that by delivering the course in language for specific purpose there is need to assess not only the learning experience and students’ opinions, but also to analyze the whole language contexts and the changes in the society influenced by globalization should be taken into consideration. The feedback of students’ questionnaires have showed that the updating of the content of the materials in teaching language for specific purpose is closely related with the changes in language policies in higher educational institutions.