Individo siekiai ir vertybių pasirinkimas

Abstract

Sprendimai tikresni yra tie, kuriuos priimant remiamasi autentiška patirtimi, o asmeninė vertybinė orientacija sutampa su sprendimą nusakančia vertybe. Individualios vertybių skalės turėjimas padeda individui siekti dvasinių ir konkrečių materialinių gėrybių. Nuo seno egzistuoja du diametraliai skirtingi požiūriai į gėrybes. Iš esmės tai – dvi gėrybių koncepcijos. Pagal pirmąją – gėrybės yra tai, kas vertinga visais atžvilgiais. Kitaip tariant, gėrybė turinti savyje „kokybės vertingumo“ ženklą, ir todėl mes į tą gėrybę (kaip vertybę) linkstame, nors kiekvienas savaip ją suvokiame (B. R. Brandt, M. R. Hare, F. Brentano). Pagal antrąją – gėrybė yra tai, kas neprieštarauja nustatytiems standartams (elgesio ir veiksenos standartams), padedantiems mums gyventi ir sugyventi. Šie standartai ir nusako, kas yra gėrybė ir kas ne. Taigi pagal šią nuostatą gėrybė yra visiškai priklausoma nuo standarto (visuotinai prigijusio supratimo, kas yra gėrybė) ir tampa savotišku jo įkaitu (L. J. Mackie, G. F. Gaus). Todėl renkantis gėrybes privalu žiūrėti, kad jos neprieštarautų egzistuojantiems standartams (normoms). Taip visuomenė nustato, kas yra „gera“ ir kas „bloga“. Ši koncepcija vadinamoji „teisingumo“, „teisingo elgesio“ koncepcija. Nepaisant skirtingo požiūrio į gėrybes, abi koncepcijos pripažįsta jų pliuralizmą – daugiariopiškumą. Taip pat neneigia, kad jas įvertinti jutimiškai galima įvairiais būdais. O kadangi gėrybes žmonės suvokia skirtingai, todėl ir vertina jas nevienodai.

Our activities in respect of good (value) might be motivated variously; however, they are always purposeful and rational because of reaching of the result, which would give satisfaction. There exist two types of the theories explaining values and their importance for the individuals as well as for the society. So­called monistic theories for explaining values appeal to one basis (material or spiritual), in contrast to pluralistic theories. According to the monists, the fundamental characteristic of the value is its goodness. In other words, the value is always related with a certain good. In turn, good can be perceived in two ways: 1) like a sum of appropriate standards defining the object, in pursuance of which it is possible to reach the task; 2) like our view of this object, for which we are minded to give a special value and importance. There exist two main directions (versions) of the monism­hedonism and theory of rational desires (objectives) in explaining values. According to the hedonists (J. Narveson, J. Kupperman) goods (good) are what gives a pleasure. If they do not do that, they are not the values. Therefore goods (good) which can give a pleasure always will be authentic and we will always reach for them. Meanwhile from the point of view of the supporters of rational desire theory (F. Griffin, B. R. Brandt, P. Railton), first of all, goods (good) are what could be rationally grounded (with arguments of mind) (according to the clearly defined standards for the values good). In other words, the actions should be carried out with pleasure not because they are pleasant for us but because they can be based on the arguments of mind.