Rural two-lane two-way three-leg and four-leg stop-controlled intersections: predicting road safety effects

Abstract

The study focused on grade-level rural two-lane two-way three-leg and two-lane two-way four-leg stop-controlled intersections located in the flat area with a vertical grade of less than 5%. The goal is to calibrate one Safety Performance Function at these intersections by implementing a Generalized Estimating Equation with a binomial distribution and compare to the results with yearly expected crash frequencies by using models mainly refered to the scientific literature. The crash data involved 77 two-lane two-way intersections, of which 25 two-lane two-way three-leg intersections are without a left-turn lane (47 with left-turn lane), 5 two-lane two-way four-leg intersections without a left-turn lane (6 with a left-turn lane). No a right-turn lane is present on the major roads. Explanatory variables used in the Safety Performance Function are the presence or absence of a left-turn lane, mean lane width including approach lane and a left-turn lane width on the major road per travel direction, the number of legs, and the Total Annual Average Daily Traffic entering the intersection. The reliability of the Safety Performance Function was assessed using residuals analysis. A graphic outcome of the Safety Performance Function application has been plotted to easily assess a yearly expected crash frequency by varying the Average Annual Daily Traffic, the number of legs, and the presence or absence of a left-turn lane. The presence of a left-turn lane significantly reduces the yearly expected crash frequency values at intersections.

Šiame straipsnyje aprašytos vieno lygio dviejų eismo juostų dvikryptės trišalės užmiesčio sankryžos ir dviejų eismo juostų dvikryptės keturšalės STOP ženklu reguliuojamos sankryžos, įrengtos lygioje vietoje su mažesniu nei 5 % vertikaliuoju nuolydžiu. Šio darbo tikslas – minėtose sankryžose patikrinti vieną saugumo gerinimo funkciją, naudojant apibendrintąją skaičiavimo lygtį su binominiu skirstiniu, ir palyginti su metinės eismo įvykių dažnio prognozės rezultatais taikant kol kas tik mokslinėje literatūroje naudojamus modelius. Eismo įvykių duomenys surinkti iš 77 dviejų eismo juostų dvikrypčių sankryžų, iš kurių 25 dviejų eismo juostų dvikryptės trišalės sankryžos neturi kairiojo posūkio juostos (47 turi kairiojo posūkio juostą), 5 dviejų eismo juostų dvikryptės keturšalės sankryžos neturi kairiojo posūkio juostos (6 turi kairiojo posūkio juostą). Pagrindiniuose keliuose dešiniojo posūkio juostų nėra. Saugumo gerinimo funkcijoje naudojami kintamieji yra kairiojo posūkio juostos buvimas ar nebuvimas, vidutinis juostos plotis, įskaitant privažiavimo juostą, kiekvienos važiavimo krypties kairiojo posūkio juostos plotis pagrindiniame kelyje, kelio atsišakojimų skaičius ir įvažiuojančių į sankryžą automobilių metinis vidutinis paros eismo intensyvumas. Saugumo gerinimo funkcijos patikimumas įvertintas remiantis liekamųjų paklaidų analizę. Grafiniai saugumo gerinimo funkcijos rezultatai pateikti diagramose, kuriose nesudėtinga nustatyti prognozuojamą metinį eismo įvykių dažnį, keičiant vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, atsišakojimų skaičių ir kairiojo posūkio buvimą ar nebuvimą. Kairysis posūkis gerokai sumažina prognozuojamo metinio eismo įvykių dažnio sankryžoje reikšmes.

Pētījums fokusējas uz vienlīmeņa divjoslu divvirzienu pieslēgumiem un krustojumiem, kas regulēti ar STOP zīmēm un atrodas līdzenā teritorijā, kur garenkritums nepārsniedz 5%. Pētījuma mērķis ir kalibrēt vienu minētajos ceļu mezglos drošību raksturojošo funkciju, izmantojot apkopojošu novērtēšanas vienādojumu ar binomiālo sadalījumu, un salīdzināt iegūtos rezultātus ar ikgadējo prognozēto negadījumu biežumu, kas noteikts ar literatūrā sastopamajiem modeļiem. Negadījumu dati bija apkopoti par 77 divjoslu divvirzienu ceļu mezgliem, no kuriem 25 divjoslu divvirzienu pieslēgumos nebija kreisā pagrieziena joslas (47 bija kreisā pagrieziena josla), 5 divjoslu divvirzienu krustojumiem ar četriem ievadiem nebija kreisā pagrieziena joslas (6 bija kreisā pagrieziena josla). Uz galvenā ceļa nav labā pagrieziena joslas. Drošību raksturojošās funkcijas mainīgie lielumi ir kreisā pagrieziena joslas eksistence vai trūkums, vidējais joslas platums, iekļaujot ievadjoslas un kreisās joslas platumu uz galvenā ceļa un pa kustības virzieniem, ievadu skaits, ceļu mezglā iebraucošā gada vidējā diennakts intensitāte. Drošību raksturojošās funkcijas ticamību izvērtēja ar RESIDUAL analīzes palīdzību. Drošību raksturojošās funkcijas grafisks atainojums ļauj vienkārši novērtēt sadursmju biežumu mainot ikdienas transporta intensitāti, joslu skaitu un pagrieziena joslu esamību. Kreisā pagrieziena joslas esamība ievērojami samazina sadursmju skaitu.