Figurativeness in the sense of distraction (Studies by Lithuanian authors)

Abstract

The phenomenon of the sense of distraction and the feature of figurativeness in it are analysed with the help of phenomenological description, the concept of sense of Juozas Mureika and the conception of imagination of Kristupas Sabolius. The position is followed that the acts of sense and the being of those existing found in them cannot be known in a purely rational way. Knowing is reached with intuitive insights. The experiencing of distraction is approached as one of the norms or intentions of consciousness. The sense of distraction is acknowledged to be a basic value becoming more and more important in a modern stressful life. The article indicates that the intentional beings of the sense of distraction are expressed in really various human activities and are distinguished with mono-subjectivity and unrepeatable feeling. Figurativeness is perceived as the result of imaginary, creative activity of the imagination and aesthetical quality. The peculiarities of the formation of figurativeness are revealed through the phenomenological description of imagination by Sabolius. Four features of the act of visualisation, determining the quality of figurativeness, are emphasized: intentionality, power of transformation, relation with emotions and the symbolism of the image. The conclusion is made that figurativeness, being the result of the creative act (visualisation) of imagination, appears as aesthetical quality or the ensemble of qualities. Figurativeness sharpens the sense of distraction and calls the wave of new experiences. .

Pramogos pajautos fenomenas ir vaizdumo savybė jame tyrinėjami pasitelkus fenomenologinį aprašymą, Juozo Mureikos pajautos konceptą ir Kristupo Saboliaus vaizduotės koncepciją. Laikomasi pozicijos, kad pajautos aktai ir jose aptinkama egzistencialų būtis negali būti pažinta grynai racionaliu būdu. Pažinimas pasiekiamas intuityviomis įžvalgomis. Pramogos patyrimas traktuojamas kaip vienas iš sąmonės modusų arba intencijų. Pramogos pajauta pripažįstama pamatine vertybe, tampančia vis svarbesne įtemptame šiuolaikiniame gyvenime. Straipsnyje nurodoma, kad pramogos pajautos – intencionalūs esiniai – reiškiasi labai įvairiose žmogaus veiklose ir pasižymi monosubjektyvumu, nepakartojamu išjautimu. Vaizdumas suprantamas kaip vaizduotės įvaizdinamosios, kūrybinės veiklos rezultatas ir estetinė kokybė. Vaizdumo formavimosi ypatumai atskleidžiami per K. Saboliaus fenomenologinį vaizduotės aprašymą. Išryškinamos keturios vaizdumo kokybę lemiančios įvaizdinimo akto savybės: intencionalumas, transformacijos jėga, ryšys su emocijomis ir vaizdo simboliškumas. Daroma išvada, kad vaizdumas, būdamas vaizduotės kūrybinio akto (įvaizdinimo) rezultatas, pasirodo kaip estetinė kokybė ar kokybių ansamblis. Vaizdumas aštrina pramogos jauseną, sukelia naujų išgyvenimų bangą.