Čiabūties (Dasein) egzistencinių (existenziell) ir egzistencialiųjų (existenzial) apriorinių struktūrų analizė M. Heideggerio veikale Būtis ir laikas

Abstract

Straipsnio tikslas aptarti Martino Heideggerio veikale Būtis ir laikas nagrinėtas pagrindines idėjas. Knygos analizėje pirmiausia susitelkiama ties klasikinės ontologijos problemomis. Autorius susikoncentruoja ties pasaulio samprata ir pagrindinių apriorinių čiabūties (Dasein) egzistencialumo struktūrų analize. Šio veikalo egzistencinių struktūrų analizė atskleidžia čiabūčiai būdingus buvimo būdus. Supratimo ratas priklauso būties prasmės struktūrai, kuri yra pagrindinė ašis šioje filosofijoje. M. Heideggerio tvirtinimu, supratimo objektas gali būti aptinkamas pasaulyje. Tai reiškia, kad objektas gali turėti prasmę čiabūčiai tik tada, jei jis gali būti suvokiamas kaip turintis funkcinius santykius su kitais objektais santykių tinkle, kuris sudaro pasaulį. Būties prasmė skleidžiasi supratimo kelyje, kuriame buvimo kategorijos steigiamos remiantis egzistencine patirtimi ir sąvokiniais apmatais.

The aim of this article is to discuss the main ideas explicated in Heidegger’s work “Being and Time”. The analysis of this book focuses primarily on the main problems of classical ontology. Heidegger concentrates on the conception of the world and explicates the basic a priori structures of Dasein’s being. The analysis of existential structures of this work uncovers the modes of being peculiar to Dasein. The circle of understanding belongs to the structure of the meaning of being, which is the main axis in this philosophy. Heidegger’s contention is that an object of understanding can be placed in the world. This means that an object can have meaning for Dasein only if it can be apprehended as having functional relations to other objects within the relational network constituting the world. The meaning of being is hence the way we understand and constitute the categories of being by our existential perception and conceptual frameworks.