Ugdymo nuostatų įtaka mokyklų architektūrai

Abstract

Pranešime nagrinėjama ugdymo pobūdžio ir fizinės mokymosi aplinkos atitikties problema. Atlikus tyrimą mokyklų architektūros ir ugdymo nuostatų sąsajų tema, paaiškėjo, kad Lietuvoje mokyklų architektūrinei kokybei įtakos gali turėti teisinis reglamentavimas ir architekto kūrėjo intencijos. Pranešime tyrimo rezultatai lyginami su Geros mokyklos koncepcija, nagrinėjant, kiek iš tiesų dabartinės mokyklos atitinka šiuolaikinio ugdymo tikslus. Neretai naujai statomos mokyklos apsiriboja tik teisiniu reglamentavimu, nes mokyklos bendruomenė negali pasakyti, kokia edukacinė aplinka jiems būtų tinkama. Tokiu atveju architektas, projektuodamas naują mokyklą, gali remtis tik savo patirtimi ir pastatų projektavimo reglamentavimu. Tai galioja ir atnaujinant senus pastatus, kuriuose ypač pastebima funkcinė neatitiktis šiuolaikiniams ugdymo metodams. Tačiau netgi ir mokyklos modernizavimo proceso metu ieškoma geriausio ekonominio, o ne palankiausio mokyklos bendruomenei sprendimo. Teigiama, kad dabartinio mokyklos modelio centre — nebe mokytojas, o mokinys, kuriam būtinas jų tarpininkavimas. Tokį modelį galima taikyti ir mokyklos projektavimo ar atnaujinimo procese, kuriame turi dalyvauti ne tik architektas, pastato vartotojai, edukologai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, siekiantys sukurti šiuolaikiniams edukaciniams poreikiams pritaikytas mokyklos erdves.

The report focuses on the problem of the homogeneity of the educational character and the physical state of the learning environment. The performed analysis of the interrelation between the architecture of schools and educational provisions has shown that the architectural quality of Lithuanian schools could be affected by legal regulation and the intentions of the architect. The report compares the results of the research with the Concept of Good School by analysing how they actually conform to the contemporary educational aims. It is rather usual when newly constructed schools are subjected to legal regulation ex - clusively since the school community fails to name the exact educational environment to be the most con - venient. In this case, an architect designing a new school could only rely on his/her own experience and 8 legal acts regulating building engineering processes. The same attitude applies to the renovation of old educational buildings, which are in obvious functional disharmony with modern teaching methods. Even modernisation processes are oriented towards economically sound solutions rather than solutions, which could be favourable for a school community. It is stated that the modern model is student-centred rather than teacher-centred. Consequently, is requires their cooperation. The aforesaid model could apply to the engineering or renovation of school buildings due to the required involvement of all stakeholders, such as the architect, building users, educators, and other parties concerned, who strive for the creation of school spaces that comply with the up-to-date educational needs.