Žmogiškųjų išteklių gebėjimai : teorija ir kritika

Abstract

Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ryšį tarp individo gebėjimų ugdymo ir institucinės kompetencijos, reikalingos efektyviai atlikti institucijos funkcijas. Teorinei analizei taikytas kritinės analizės metodas, įvertintos gebėjimų teorijos tolesnio plėtojimo galimybės. Empirinis tyrimas, pagrįstas kokybinių ir kiekybinių tyrimų tradicija, leido surinkti informaciją, kuria remiantis patikrinta individo gebėjimų įtaka organizaciniam efektyvumui. Savivaldybių, švietimo skyriai buvo pasirinkti tyrimo objektu - buvo atlikti 9 interviu su švietimo specialistais ir apklausti 395 mokyklų vadovai ir savivaldybių Švietimo specialistai. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad savivaldybių švietimo specialistai turi pakankamai dalykinių, socialinių ir kognityvinių gebėjimų, tačiau jie nėra naudojami vykdant vieną iš skyriui priskirtų funkcijų-konsultavimą. Kiekybiniame tyrime kelta hipotezė, kad dalykiniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai pozityviai veikia tarnautojo konsultacinę veiklos plėtotę, nepasitvirtino. Išskiriant alternatyvias institucinės kompetencijos plėtojimo koncepcijas, dauguma jų yra orientuotos į refleksiją, išankstinių standartų atmetimą ir ilgalaikiškumą. Tai leidžia sukurti tvarią institucinę kompetenciją.

The present study was designed to test the relationship between organisational competence and individual competence development within an organisation. A framework was applied based on a theoretical discussion about the competence development theory. A critical approach was used by presenting outcomes of the previous theoretical studies. An empirical research based on qualitative and quantitative approaches was used to collect information regarding the impact of individual competence on organisational performance. Local education authorities (LEAs) were used as research objects - 9 interviews were performed with educational specialists and 395 school principals, and LEA servants were questioned. It was found out that individual competence has no impact on LEA organisational competence and does not help to perform LEAs' consultant function. As an alternative, concepts related to the competence development approach within the organisation were identified. These concepts are based on reflection, refusal of the standards and orientation towards long-term performance and sustainability of organisational competence.