On the methodology of evaluating the acceptance, use and suitability of personalized learning units

Abstract

The aim of this paper is to present the methodology (i.e., the model and method) for evaluating the acceptance, use and suitability of personalized learning units/scenarios for particular students. Learning units/scenarios are referred to here as the methodological sequences of learning components (learning objects, learning activities and the learning environment). High-quality learning units should consist of learning components optimized for particular students in accordance with their personal needs, e.g., learning styles. In the paper, optimized learning units mean learning units composed of the elements having the highest probabilistic suitability indexes for particular students in accordance with the Felder-Silverman learning styles model. The personalized learning unit evaluation methodology, presented in the paper, is based on (1) the well-known principles of the Multiple Criteria Decision Analysis for identifying evaluation criteria; (2) the Educational Technology Acceptance & Satisfaction Model (ETAS-M) based on a well-known Unified Theory on Acceptance and Use of Technology (UTAUT) model and (3) probabilistic suitability indexes for identifying learning component suitability to the needs of particular students, all in accordance with their learning styles. The methodology for evaluating the acceptance, use and suitability of personalized learning units for particular students, which is presented in the paper, is absolutely new in scientific literature. In the paper, there are also examples of implementing the methodology using different weights of evaluation criteria. This methodology is applicable in real life situations, where teachers have to help students create and apply learning units that are most suitable for their needs and thus to improve education quality and efficiency.

Straipsnio tikslas yra pristatyti personalizuotų mokomųjų modulių / scenarijų priimtinumo, naudojamumo ir tinkamumo konkretiems besimokantiesiems metodologiją (t. y. modelį ir metodą). Mokomaisiais moduliais / scenarijais čia vadinamos mokomųjų komponentų (mokomųjų objektų, mokomųjų veiklų ir mokomosios aplinkos) metodologinės sekos. Aukštos kokybės mokomieji moduliai turi būti sudaryti iš mokomųjų komponentų, kurie yra optimizuoti konkrečių besimokančių asmenų atžvilgiu pagal jų asmeninius poreikius, t. y. mokymosi stilius. Straipsnyje optimizuoti mokomieji moduliai reiškia mokomuosius modulius, sudarytus iš komponentų, kurie turi aukščiausius tikimybinius tinkamumo rodiklius konkrečių besimokančiųjų atžvilgiu pagal Felderio ir Silverman mokymosi stilių modelį. Straipsnyje pateikta personalizuotų mokomųjų modulių vertinimo metodologija yra grindžiama (1) daigiakriterių sprendimų analizėje gerai žinomais vertinimo kriterijų identifikavimo principais; (2) edukacinių technologijų priimtinumo ir pasitenkinimo modeliu (ETAS-M), grįstu gerai žinomu vieningos technologijų priimtinumo ir naudojamumo teorijos (UTAUT) modeliu, ir (3) tikimybiniais tinkamumo rodikliais mokomųjų komponentų tinkamumui konkretiems besimokantiesiems identifikuoti pagal jų mokymosi stilius. Straipsnyje pristatyta personalizuotų mokomųjų modulių priimtinumo, naudojamumo ir tinkamumo vertinimo metodologija yra absoliučiai nauja mokslo literatūroje, pateikta ir metodologijos įgyvendinimo pavyzdžių, naudojant skirtingus vertinimo kriterijų svorius. Ši metodologija yra taikytina realiose gyvenimo situacijose, kai mokytojai turi padėti mokiniams kurti ir taikyti mokomuosius modulius, kurie yra tinkamiausi pagal jų poreikius, ir tuo būdu pagerinti švietimo kokybę ir efektyvumą.