Lietuvos darbo rinkos regioninių rodiklių diferenciacija demografinių pokyčių kontekste

Abstract

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus)10. Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento), Lietuvos darbo biržos (toliau – darbo biržos) duomenimis bei autorių atliktos analizės rezultatais buvo vertinami gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę atskirų teritorijų lygmenyje, prioritetas teiktas santykinių ir absoliutinių užimtumo ir nedarbo rodiklių pasiskirstymų kaitos stebėsenai. Atsižvelgiant į stebimus pokyčius darbo rinkoje, didelis dėmesys publikacijoje skiriamas demografinės situacijos ir jos raidos perspektyvų vertinimui. Kitas svarbus straipsnio prioritetas – vidinės ir išorinės migracijos poveikio vertinimas situacijai darbo rinkoje. Remiantis šalies teritorijų grupavimais išskirta atskira probleminių regionų grupė, kur santykinis nedarbo rodiklis buvo didžiausias. Kiekybinės analizės rezultatus papildė rezultatai sociologinio tyrimo, kuriame buvo vertinamas darbo vietų poreikio pokyčių palankumas užimtumo galimybių plėtrai šalies regionų grupėse.

The article analyses regional differentiation of employment in the country, taking into account changes in the observed situation in the context of demographic processes (considering territorial differences of population dynamics). Regional differences in people’s opportunities to get integrated into the labour market are assessed on the basis of data from the Lithuanian Department of Statics, Lithuanian Labour Exchange and findings of the analysis carried out by the authors. In the comparative analysis conducted on the level of individual territories, priority is given to monitoring dynamics in the distribution of changes in relative and absolute employment and unemployment indexes. In view of the changes observed in the labour market, great attention is paid to the assessment of the demographic situation and its future developments. Another important priority of the article is the assessment of the impact of internal and external migration on the labour market situation. Based on territorial groupings, a separate group of problematic regions is identified featuring the highest relative unemployment rate. The results of the analysis are supplemented with the findings of sociological research which analysed how changes in the need for jobs can favour the development of employment opportunities across regional groups of the country.